Laimutės viešas dienoraštis

Hehe, koks įdomus tas šiuolaikinis laiko sukimas Pvz., ką tik persukau laiką blog’e O štai mobilus pats susiprato (!!!), sukt nereikėjo.

Kai žemė sukasi, dienas
Ji savo susuka į mus
Tarytum aukso audimus,
Visas – džiaugsmingas ir liūdnas.

Jų auksą su vaizdų vaizdais
Mes matom akyse vieni.
Daugėja jo, kai gyveni
Ir juo be gailesčio švaistais.

Nuo pirmo atdūsio žavias
Lig paskutinio jas turi:
Jose gyvenimas, kurį
Mirtis nuo žemės nusives.

Bet kartais ties praeitimi
Palinkusiems atrodo mum,
Kad plaukia debesys dangum,
Dienų laimingų verkdami.

1981. Juškaitis

Šiandien teko stovėti Kalvarijų turgaus stotelėj.  Jei kas važinėja visuomeniniu transportu, tai turbūt žino, koks tai jausmas Žmonių galybė, iš vienos pusės girtuoklis, kitur bomžas, dar kitur čigonė, visi grūdasi, eina… Žodžiu nuotaika ne pati geriausia, tik ir dairais kad kas neužgriūtų ar rankinės nenuneštų.

Taip man bestovint (11 troleibusas kaip tyčia daug rečiau važiuoja negu visi į stotį), prieina jau “linksmas” vyriškis. Sako, “kur tie visi troleibusai?”. “Nežinau”, atsakau, nelabai apsidžiaugus tokia bendrija. O jis neužilgo priduria: “žinai, tu man pati gražiausia” )) Supratus, kad nepaliks ramybėj, paeinu į kitą stotelės galą. Kur tau! Susiranda mane tarp begalybės žmonių, ir nieko geriau nesugalvodamas vėl sako: “tu pati gražiausia” Paprašau palikt ramybėj ir vėl stengiuos nueiti kuo toliau. Susiranda Sako: “tu negalvok, aš turiu pinigų” ir dar kažką neaiškaus pasiūlo – gal išgert kartu. Nebuvau išsigandus, bet nesinorėjo ir laukti, ką jis sugalvos dar. Pagrasinu iškviest policiją, jeigu nepaliks ramybėj, “Va”, rodau i komisariatą, “kaip tik per gatvę”. Jis truputį atlyžta: “tu tik nepyk”, ir pasitraukia.

Tuo pačiu ir troleibusas atvažiuoja, palaimingai lipu, galvodama, kad pabėgsiu, bet pamatau jį belipantį pro kitas duris.. Po poros stotelių susiranda mane beveik pilnam troleibuse (kai lipo, buvau tikra, kad manęs nematė!), ir pasakoja tą patį “bet žinok tu man vis tiek pati gražiausia”… Keleiviai aplink susižvalgo Pakartojus, kad iškviesiu policiją, nebekreipiu į jį dėmesio. Kurį laiką pastovėjęs jis, matyt, nusivilia mano grožiu ir traukia į troleibuso galą. Po dar kelių stotelių iš ten atsklinda pažįstamas balsas “tu man pati gražiausia”, o išlipdama matau, kaip jis jau žiūri į kitą savo mūzą

Dabar mane graužia sąžinė, kad nepadėkojau už komplimentą…

Ar matėt šiandien kokie baltapūkiai debesys plaukė? Visai kaip vasarą Nors dangaus žydrumas dar išlaikęs žiemiškų pilkos priemaišų, bet…

Ir nepamirškit jas švęsti iki birželio pabaigos

Šventinį savaitgalį buvom truputėlį nepasiekiami… Vos tik spėjau pasigirti kaip labai mes pasiekiami, ėmė ir nulūžo mus priėmęs serveris   Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – ta proga jis atsinaujino, ir tikėkimės laikys ilgai ir laimingai

Nors niekam ne paslaptis, bet daugkas gal nežino, kad įsigijau adresą lai.lt Jau kuris laikas mano puslapis pasiekiamas dviem adresais: laimutes.akys.org ir lai.lt, o blogas pasiekiamas adresais laimutes.akys.org/blog/ ir lai.lt/blog/.

Įdedi vieną dainą, atrandi dar krūvą gražių.. Gražiausių Ir neišsirinksi vienos..

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Tai gal ir neblogai – laikas nuo laiko bus galima įdėti kokią nors pasiklausymui

Praeitą savaitę vienas po kito mirė du garsūs žmonės. Dažnai tokiems pranešimams lieki abejingas – užjauti artimuosius, tačiau tau ta mirtis nieko nereiškia. O šįsyk kažką man sujudino giliai..Dėl to ir norėčiau čia juos paminėti, kad nenueitų tyliai užmarštin.

Penktadienį mirė Chiara Lubich, įkūrėja fokoliarų judėjimo, kuriame teko ir man trumpai dalyvauti, viena iš didžiausių bažnyčios veikėjų šiais laikais.

Nespėjus gerai susimąstyti apie tai, šeštadienį išgirdau apie V.Kernagio mirtį.. Jį galima pavadinti vienu didžiausių Lietuvos veikėjų šiais laikais.

Norėčiau su jumis pasidalinti viena jo daina, kurią aš mėgstu. Klausydama jos įsivaizduodavau šiltą vasaros vakarą, kai būna gera ir ramu dūšioj. Dabar, kai žinau, kad Kernagis mirė naktį, ji skamba visai kitaip..

Vasaros naktis trumpa,
Švinta tavo akyse
Liūdesio vėl valanda ateina.
Taip laukta ir tiek laukta
Paslapties šventos pilna
Baigias jau naktis.

Dar pabūk naktie, palauk naktele
Ryto dar naktie nekviesk, palauk.
Laiko sustabdyti nieks negali
Visa tai žinau, tačiau
Vėl ir vėl tavęs prašau
Palauk…

Žodžiai nieko nepakeis,
Rytas tuoj į mus įeis.
Dar bandai sugrįžt atgal, bet veltui.
Lieka tik šventa naktis,
Vasaros trumpa naktis -
Mūsų paslaptis.

Ir todėl sustok, palauk, naktele,
Ryto dar naktie nekviesk, palauk.
Laiko sustabdyti nieks negali
Visa tai žinau, tačiau
Vėl ir vėl tavęs prašau
Palauk…

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Turbūt nėra geresnio būdo atsiminti žmogų, kaip klausytis jo dainų.

Įsivaizduojat, aš turiu savo vardo kardelį! Fantastika Negaliu pasakyt, kad labai tinkama man spalva, bet ne aš viena Laimutė pasaulyje Kita vertus vien savo vardą rast labai malonu, tada jau bet kokia spalva atrodo graži