Laimutės viešas dienoraštis

Praeitą savaitę vienas po kito mirė du garsūs žmonės. Dažnai tokiems pranešimams lieki abejingas – užjauti artimuosius, tačiau tau ta mirtis nieko nereiškia. O šįsyk kažką man sujudino giliai..Dėl to ir norėčiau čia juos paminėti, kad nenueitų tyliai užmarštin.

Penktadienį mirė Chiara Lubich, įkūrėja fokoliarų judėjimo, kuriame teko ir man trumpai dalyvauti, viena iš didžiausių bažnyčios veikėjų šiais laikais.

Nespėjus gerai susimąstyti apie tai, šeštadienį išgirdau apie V.Kernagio mirtį.. Jį galima pavadinti vienu didžiausių Lietuvos veikėjų šiais laikais.

Norėčiau su jumis pasidalinti viena jo daina, kurią aš mėgstu. Klausydama jos įsivaizduodavau šiltą vasaros vakarą, kai būna gera ir ramu dūšioj. Dabar, kai žinau, kad Kernagis mirė naktį, ji skamba visai kitaip..

Vasaros naktis trumpa,
Švinta tavo akyse
Liūdesio vėl valanda ateina.
Taip laukta ir tiek laukta
Paslapties šventos pilna
Baigias jau naktis.

Dar pabūk naktie, palauk naktele
Ryto dar naktie nekviesk, palauk.
Laiko sustabdyti nieks negali
Visa tai žinau, tačiau
Vėl ir vėl tavęs prašau
Palauk…

Žodžiai nieko nepakeis,
Rytas tuoj į mus įeis.
Dar bandai sugrįžt atgal, bet veltui.
Lieka tik šventa naktis,
Vasaros trumpa naktis -
Mūsų paslaptis.

Ir todėl sustok, palauk, naktele,
Ryto dar naktie nekviesk, palauk.
Laiko sustabdyti nieks negali
Visa tai žinau, tačiau
Vėl ir vėl tavęs prašau
Palauk…

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Turbūt nėra geresnio būdo atsiminti žmogų, kaip klausytis jo dainų.