Laimutės viešas dienoraštis

Šiandien teko stovėti Kalvarijų turgaus stotelėj.  Jei kas važinėja visuomeniniu transportu, tai turbūt žino, koks tai jausmas Žmonių galybė, iš vienos pusės girtuoklis, kitur bomžas, dar kitur čigonė, visi grūdasi, eina… Žodžiu nuotaika ne pati geriausia, tik ir dairais kad kas neužgriūtų ar rankinės nenuneštų.

Taip man bestovint (11 troleibusas kaip tyčia daug rečiau važiuoja negu visi į stotį), prieina jau “linksmas” vyriškis. Sako, “kur tie visi troleibusai?”. “Nežinau”, atsakau, nelabai apsidžiaugus tokia bendrija. O jis neužilgo priduria: “žinai, tu man pati gražiausia” )) Supratus, kad nepaliks ramybėj, paeinu į kitą stotelės galą. Kur tau! Susiranda mane tarp begalybės žmonių, ir nieko geriau nesugalvodamas vėl sako: “tu pati gražiausia” Paprašau palikt ramybėj ir vėl stengiuos nueiti kuo toliau. Susiranda Sako: “tu negalvok, aš turiu pinigų” ir dar kažką neaiškaus pasiūlo – gal išgert kartu. Nebuvau išsigandus, bet nesinorėjo ir laukti, ką jis sugalvos dar. Pagrasinu iškviest policiją, jeigu nepaliks ramybėj, “Va”, rodau i komisariatą, “kaip tik per gatvę”. Jis truputį atlyžta: “tu tik nepyk”, ir pasitraukia.

Tuo pačiu ir troleibusas atvažiuoja, palaimingai lipu, galvodama, kad pabėgsiu, bet pamatau jį belipantį pro kitas duris.. Po poros stotelių susiranda mane beveik pilnam troleibuse (kai lipo, buvau tikra, kad manęs nematė!), ir pasakoja tą patį “bet žinok tu man vis tiek pati gražiausia”… Keleiviai aplink susižvalgo Pakartojus, kad iškviesiu policiją, nebekreipiu į jį dėmesio. Kurį laiką pastovėjęs jis, matyt, nusivilia mano grožiu ir traukia į troleibuso galą. Po dar kelių stotelių iš ten atsklinda pažįstamas balsas “tu man pati gražiausia”, o išlipdama matau, kaip jis jau žiūri į kitą savo mūzą

Dabar mane graužia sąžinė, kad nepadėkojau už komplimentą…