Laimutės viešas dienoraštis

Šeštadienį buvau dviejuose filmuose. Pirmas – labai mano mėgstamos japonų animacijos studijos Ghibli ir labai mėgstamo režisieriaus Hayao Miyazaki sūnaus darbas. Pirmas jo darbas Buvo įdomu patikrinti, ar sūnus prilygs tėvui, tuo labiau, kad kiek skaičiau, jis nesiruošė sekti tėvo pėdomis. Taigi vos pamačius, kad kino pavasaris atvežė filmuką “Žemjūrės pasakos“, įtraukiau jį į žiūrimų sąrašą.

12:30 – gana ankstyvas laikas, lyginant su kitais filmais. Matyt taikyta jauniesiems žiūrovams. Užtat nemokamai vaišino kava;) Žmonių nesusirinko daug. Dauguma matyt atkrito, perskaitę, kad čia animacija, o ne rimtas filmas. O vaikai neatėjo dėl to, kad šitas filmukas nereklamuojamas kaip visi holivudiniai… Kiek apsidairiau, žiūrovai buvo moksleivių/studentų amžiaus, matyt irgi tokie anime mėgėjai, kaip aš;)

Jau per pirmus kadrus pamačius studijos logotipą nusišypsojau, ir šypsena beveik visą laiką nedingo – šiltas gražus darbas, nors nėra vienas iš perliukų. O pamačius veikėjų veidus taip ir iškyla prieš akis anksčiau matyti filmukai su panašiais veidais Ir siužetas atitinkamas: truputį realybės, truputį pasakos paliekant patiems spręsti, kuo tikėti.

Antras filmas – “Seklys“. Kažkaip įtartinai antri metai iš eilės pastebiu po holivudišką filmą kino pavasaryje.. Pernai tai buvo “Versmė”, šiemet “Seklys”. Sunku pasakyti, kuo jis kinopavasariškesnis, negu kiti eiliniai kino teatrų filmai. Nebuvau daug skaičius apie filmą, tai gerokai nustebino Aktorių meistriškumas ir dialogo tempas filmo pradžioje visiškai neleido atitraukt akių. Pabaiga nebuvo tokia gera, ir bent jau man atrodė nelabai įtikinamai suvaidinta.. Bet filmas geras, galit nueit

P.S. Įdomus sutapimas: imdb abiems filmams davė vienodai 6.5. Mano galva jie tikrai gan panašios kokybės, bet verti bent jau 7…