Laimutės viešas dienoraštis

“Paslaptingą saulės šviesą” žiūrėjau vakar. Keistas filmas Tarsi režisierius tik filmuotų kas vyksta, ir visiškai nerodytų savo pozicijos. Filmas ir baigiasi pačioj paprasčiausioj vietoj – tarsi režisieriui nusibodo tos moters gyvenimas, ir jis nusuktų kamerą filmuot kažką kitą.

Bet toks filmavimo būdas provokuoja žiūrovų mintis – labiau negu kuris kitas. Tuo labiau, kad ir rodomi įvykiai tikrai nekasdieniai. Žodžiu tai nebuvo perliukas, bet filmas geras, o pagrindinė aktorė tikrai verta Kanuose laimėtos geriausios aktorės vardo: nepasakysi, kad ji vaidina, atrodo pati išgyvena visą tą plačiausią emocijų spektrą.

Rekomenduoju