Laimutės viešas dienoraštis

Visos nuotraukos galerijoje.

Vidury savaitės jau norėjau jums rašyt, kad baigėsi gražusis ruduo, prasideda šlapias. Bet nesuspėjau – jau laikas rašyt, kad pirmo sniego sulaukėm! Na gerai, truputi perdedu – tik kruša Bet ir ji pakankamai anksti, mano galva… O gal ir neanksti – sako šiemet spalis šiltesnis negu visada buvo. Tai gal mums pasisekė: turėjom per ilgą šiltąjį rudenį, užtat bus trumpesnis šlapiasis ruduo, ir greitai ateis pašalas bei sniegas?

Baigės rugsėjis! Po orą bailiai
Voratinkliai draikės be vėjo;
Šypsojo saulė, bet jos spinduliai
Tarytum sudiev tekalbėjo.

Klykdamos žąsys ir gervių pulkai
Į pietus padangėmis traukė.
Apdaro žalio netekę miškai
Tik pirmojo šalčio belaukė.

Lygūs, sužėlę tamsiai vilnimis
Rugiai lyg kad rūtos žaliuoja;
Kiek tik apimsi aplink akimis,
Kaip žaliosios marės liūliuoja.

Žiema, užklojus baltais patalais,
Nukąs jūsų pumpurą žalią;
Šalčiai ir speigas ledų verpalais
Suspaus, jūsų lovą apkalę.

Vargšai, užmirste po žemių šaltai!
Bet argi tai rankos artojo
Veltui jums žemę pureno minkštai
Ir sėdamos grūdą žegnojo?

Linksmo pavasario saulė užšils,
Ir jėgos, kur slepiamos miega,
Naujos iš patalo šalto pakils,
Auklėdamos rausvąjį diegą.

Vasarai kaitinant, laimūs suaugs
Rugiai, kaip palaimintas gojus!
Varpoms nunokus, širdy besidžiaugs
Jų rišdamas pėdus artojas!..

(Maironis)