Laimutės viešas dienoraštis

Jūs bent įsivaizduojat, ką reiškia netyčia Maximoj užtikti desertą, kurį prieš N metų valgei Prancūzijoj ir dūsavai, kad Lietuvoj nieko panašaus nebus… Įsivaizduojat? Turbūt ne… Visus tuos metus kiekvienoj aplankytoj šaly jo ieškodavau ir radus vis parsiveždavau. Bet neilgam užtekdavo…
Taigi, tą vakarą parduotuvėj jau buvau apsipirkus, bet grįžus namo apsižiūrėjau, kad iki mano planuotų krabų lazdelių salotų dar trūksta majonezo… Tingėjosi eiti antrąsyk, tik po poros valandų išsiruošiau. Maniau, nueisiu tiesiai prie reikalingų lentynų ir iškart prie kasos. Bet kažkokiu būdu užsukau ir prie akcijų lentynos. Kas įdomiausia, aš prie tos lentynos buvau jau pirmo apsipirkimo metu! Bet buvo daug žmonių, tai nelabai ir grūdausi apžiūrinėt. Likimas, ne kitaip
Ir ką gi! Stovi mano išsvajotas “creme brulee”! Na gerai, ne krembriule, tik biskvitų skonio pudingas… Bet gamintojas tas pats, ir indeliai tokie patys! Parsinešus namo sulyginau su anais, prancūziškais Stikliniai maži dubenėliai, kurie man taip patiko, kad tysiojaus po Prancūziją ir Vokietiją, kol parsivežiau namo
Pudingas dieviško skonio. Net nežinau ar krembriule būtų skanesnis Ar krembriule skrudinto cukraus plutelė derėtų prie pudingo labiau, negu šis sausainių skonis…
Jeigu ką nors sugundžiau, paskubėkit į parduotuvę. Galiojimo laikas tik iki lapkričio pirmos