Laimutės viešas dienoraštis

Idomu, kaip mane įvertino paskutiniam darbe….

Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų.
(R.Tagorė)

Labai įdomu nagrinėti savo puslapio statistiką Pasižiūrėkit, dauguma mano lankytojų – iš Amerikos!

Spėju, kad šitą daugumą sudaro visoki google ir kitokių paieškų botai ;( …

Bet likusių šalių sarašas irgi ne mažiau intriguojantis:
France
Spain
Latvia
Poland
Sweden
Switzerland
Canada
Mexico
Russian Federation
Austria
Australia
Ireland
Luxembourg
Brazil
China
Slovenia
Chile
Italy
Turkey
Venezuela
Denmark

Įdomu, ką jie veikia lietuviškam puslapy?

Kalbėdama apie Hamletą nepaminėjau, kad labiausia prie širdies man buvo Polonijus, atliekamas V.Martinaičio. Toks gyvas, gyvybingas, su charakteriu, aiškiai išsiskiriantis iš kitų. O paskui netyčia radau, kad už šitą vaidmenį aktorius gavo scenos kryžių

Noriu dar pacituoti jo žodžius:

<...>Dabar visada taip ir vaidinu, yra tikras ryšys. Ko gero tai ir yra didžiausia vertybė teatre. Nes jeigu mes nuduodam, kad vaidinam, žiūrovas nuduoda, kad supranta teatro sąlygiškumą, tada abi pusės sėdi, laikosi susitarimų, o iš tikrųjų niekas nesieikvoja ir niekas nieko negauna.
Tai jau ne teatras, greičiau – kompromisas. O kiekvienas kompromisas, kaip sako rytiečių išminčiai, palieka kartėlį.

http://www.menufaktura.lt/?m=55337&s=62972

Šie žodžiai labai atspindi kaip aš jaučiuos kai kuriuos spektakliuos: abi pusės nuduoda, ir niekas nieko negauna…
Reikės gal į daugiau spektaklių nueiti, kur jis vaidina…

Dar viena citata iš Darnios poros. Atsiprašau, už kalbėtojo tiesmukumą…

ar forumas skirtas problemoms spresti ? Mano galva jis skirtas debatams . Jei cia ateini dulkinti smegenis , tai manau cia ne vieta .Mokamas paslaugas uz 100 lt i valanda mielai suteiks psichoterapeutas ,o uz 50 lt isklausys valanda mergina nuo Sodo gatves saligatvio , be to dar ir oraliai patenkins kol guosies
Man panasiai pasiule niurus tipas Kanadoje sedintis prie baro , kai norejau pasnekinti , nes liudna buvo gerti vienam

Kai gyvenau Vokietijoj, dažnai teko girdėti ir labai patikdavo. Paskui užsimiršo, dainos pavadinimo ar autoriaus iš viso nežinojau… Bet kartais nuo karto atsiminus ar išgirdus epizodiškai, labai norėjau surast. Ir štai – galit ir jūs pasimėgaut;)

Step by step my life went down
Only troubles all around
It seemed to me that darkness has no end
I used to climb the mountains high
I thought that I can reach the sky
Searching for another promised land
Only haven’t heard my cry
I pray the Lord to take me high
Now reach the wind beneath my wings
Now I can fly

Come give me your hand (c’mon)
I’ll show you the land (c’mon)
All the dreams in the night
We will fly side by side
Let me open you heart (c’mon)
Give your life a new start (c’mon)
Turn a river of tears to an
Ocean of Light.

Walking in the darkest night
Looking for a guiding light
I found the meaning of my life today
Always knew I’ve got to fight
For a holy star that shines so bright
Even if it’s only a heartbeat away
Only haven’t heard my cry
I pray the Lord to take me high
Now reach the wind beneath my wings
Now I can fly

Come give me your hand (c’mon)
I’ll show you the land (c’mon)
All the dreams in the night
We will fly side by side
Let me open your heart (c’mon)
Give your life a new start (c’mon)
Turn a river of tears to an
Ocean of Light
Ocean of Light

Now I know I’m not alone
Faith and Love has made me strong
I’ve got a friend who gave me a helping hand
Only haven’t heard my cry
I pray the Lord to take me high
Now reach the wind beneath my wings
Now I can fly

Give me your hand
I will show you the land
All your dreams in the night
We can fly side by side
Open your heart
Give your life a new start
Turn a river of tears to an
Ocean of Light

Come give me your hand (c’mon)
I’ll show you the land (c’mon)
All the dreams in the night
We will fly side by side
Let me open your heart (c’mon)
Give your life a new start (c’mon)
Turn a river of tears to an
Ocean of Light.

P.S. Dainoje panaudota Edvardo Griego siuita iš “Peer Gynt”, Morning Mood. Galit ir jos paklausyti.

Be to, kad pasakoju, kas jau įvyko, dar jums reikėtų pranešinėti, kas vyks – kad galėtut sudalyvauti. Taigi siūlau oro pilis
http://okt.lt/lt/okt_dienorastis/ispudingos_oro_pilys_susijungs_prie_baltojo_tilto

Kviečiame bent trumpam pabėgti nuo nežmonišku greičiu lekiančio gyvenimo mieste ir apsilankyti ramybės ir poilsio oazėje – balandžio 22 – 26 d. prie Baltojo tilto atsidarysiančioje didžiulėje oro pilyje.

Nuotraukų galite rasti: http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/renginiai/29/15491/

Ajajaj, kaip aš jus buvau apleidus ir jūs nieko nežinot apie mano gyvenimo aktualijas

Tai bandau taisytis: antradienį buvau O.Koršunovo “Hamlete“. Nebuvau planavus, pasiūlė Rasa. Paskui paaiškėjo, kad už dyką. Taigi reziumuojant: Rasos gimimo dieną ji man padovanojo nemokamą spektaklį. Ir dar pasakė, kad anksčiau bilietai į jį kainavo 90Lt… Aš jai padovanojau dėžutę griliažinių saldainių. Rožę pridėti pamiršau: visą parą atsiminiau, o kai reikėjo išlipti iš troleibuso jos pirkti – pamiršau…

Aha, tai apie ką mes čia? Apie Hamletą. Nežinau, sunku man spektakliuose… Jeigu jie “nueina paskui publiką” (kaip gražiai išsireiškė po spektaklio vykusiame pokalbyje aktoriai), tada bepiga: sėdi, juokies, kiekvienam veiksme matai savo ar kaimyno gyvenimą. Viskas aišku, viskas tau pritaikyta ir dar pakramtyta, kad lengviau suvirškintum Hamletas ne iš šitų, pakramtytų. Bežiūrėdama lyg ir maniau kažką supratus, bet po spektaklio nuėjom į pokalbį su režisierium ir aktoriais – ir supratau, kad norint tikrai giliai suprast, reikia eiti ne vieną ir ne du kartus. Kaip tada įmanoma lankyti spektaklius, jei į kiekvieną eiti po kelis kartus? Ir pinigine, ir laiko prasme sunku. Vadinas – geriau neiti iš viso. Prastai perfekcionistams;)

O dabar ne taip giliai kabinant: labai graži scena, kur Ofelija kalbasi su Hamletu. Balta suknele, gausybė baltų gėlių ir nakties juodumo likusi scena… O Hamletas nulėkęs į publiką, per pora kėdžių nuo tavęs jai replikuoja Beje, irgi neapšviestas…

Ooo, dėl apšvietimo: porąsyk buvo dingusi elektra. Ir taip mažai apšviestą spektaklį buvom privesti žiūrėti tamsoj! Bet sakyčiau labai tiko: aš net buvau pamanius, kad taip turi būti. Ypač, jeigu šviesa dingsta tada, kai kažkuris vyriškas personažas “kabina” kažkurį moterišką personažą. Ne vien žodžiais, ir veiksmais… Rimtai pamaniau, kad čia režisieriaus sprendimas: link nepadorių krypstančius veiksmus paslėpti nuo mūsų akių, paliekant tik garsus

Po spektaklio, kaip minėjau, vyko susitikimas su režisierium, kompozitorium ir aktoriais. Buvo smagu Pasijaučiau, lyg vėl būčiau studenčiokė… Juo labiau, kad dėl to susitikimo teko praleisti paskutinius troleibusus. Taigi žingsniavom su Rasa per ne patį saugiausią Kalvarijų gatvės rajoną ir valgėm griliažą. Po to su taksi važiavau namo ir bijojau ar užteks litų. Su taksi buvau šimtą metų nevažiavus – tai irgi priminė man laikus, kai su taksi į bendrabutį grįžinėdavau…

Nuostabus vakaras;)

Dar liko nepaminėtas teatro kavinės berniukas (barmenas būtų per šaltas jo apibūdinimas), kuris dalino fantastiškai kvepiančią (patvirtinta ne vieno palei kavinę stoviniavusio žiūrovo) kavą ir pyragaičius, bei “mokėsi” skaičiuoti mintinai T.y. mintyse sudėjo, kiek man kainuos, o po to pasitikslino, suvedęs į kasos aparatą. Kai jo taip ir paklausiau: “mokotės skaičiuoti?”, jis visai nesusigėdęs patvirtino Mėgstu žmones su geru jumoro jausmu – reikia būti dvasiškai stipriu, kad pasijuoktum iš savęs

Nesusilaikiau nepasidalinus

reikia suvokti ,kad prie zmonos gauname visokiu bonusu : vaiku is pirmos santuokos , uosveniu , idijociu draugiu , kuios nesupranta kad laikas namo , antra automobili , skirta tik remonui , seksualini alki , be teises patenkinti libido salyje ir drabuziu spinta furos dydzio , kuria atidarius ji rekia “neturiu ka apsirenkti ” ir amzina tyciojimasi ,kad tavo alga ir pimpalas patys maziausi …