Laimutės viešas dienoraštis

Šiandien žiūrėjau “Valsą su Baširu“. Labai įdomus sprendimas: kuriant anime filmą, galima atgaivinti ir istorinius dalykus, ir pavaizduoti sapnus, vizijas. Visa tai ir pinasi filme, kartais nesusigaudant, kur kas. Vaizduoja žiaurius karo išgyvenimus… Labai gerai parinkta muzika, kai kur pagal dainos žodžius tarsi video klipą jai padaro – pralinksmina tokie intarpai. Stiprus filmas – man patiko Pasigailėjau tik, kad prieš istoriniais faktais paremtą filmą nepadariau “namų darbų” – nepaskaičiau tų istorinių faktų. Teko skaityti po filmo…

Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai:

stovėk ramiai, eik greičiau, kur bėgi, paskubėk, neliesk, būk atsargus, viską suvalgyk, išsivalyk dantis, neišsitepk, jau išsitepei, patylėk, kalbėk, atsiprašyk, pasisveikink, ateik čia, nesimaišyk man po kojomis, eik žaisti, netrukdyk, nebėgiok, nesuprakaituok, žiūrėk nepargriūk, sakiau pargriūsi, dabar tai tau bus, kodėl manęs neklausai, šito tu nesugebėsi, esi per mažas, duok aš padarysiu, tu jau didelis, eik miegoti, kelkis, pavėluosi, aš užsiėmęs, eik žaisti vienas, apsirenk, nestovėk saulėje, eik į saulę, nekalbėk pilna burna.

Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai:

myliu tave, tu toks gražus, kaip gerai, kad tave turiu, pasikalbėkime truputį, pabūkime kartu, kaip jautiesi, ar tau liūdna, gal bijai, kodėl šito nenori, tu toks mielas, tu toks švelnus, papasakok man, ką tu išgyvenai, ar tu laimingas, man patinka, kai juokiesi, verk, jei nori, tau kažkas nepasisekė, kas tave nuskriaudė, kas tave tai supykdė, papasakok man viską, jei nori, pasitikiu tavimi, tu man patinki, ar aš tau patinku, kada tau nepatinku, klausau tavęs, žinau, kad mane myli, ką apie tai manai, man patinka būti su tavimi, noriu su tavimi pakalbėti, noriu išklausyti tave, pasakyk, kada jautiesi nelaimingas, man patinki toks, koks esi, mums gera būti kartu, pasakyk, jei suklydau.

Šalia tavęs yra daug suaugusių žmonių, vis dar laukiančių žodžių, kuriuos norėjo išgirsti vaikystėje, bet neišgirdo.

(Bruno Ferrero)

Po Ponyo daugiau filmų tą dieną nebuvo planuota. Bet kažkaip nesinorėjo važiuoti namo, kažko trūko, nuotaika nekokia buvo. Slankiojau netoliese esančioje parduotuvėj, ieškodama ko nepametus… Ir ką gi – gavau SMS iš Rasos, klausiantį ar eisiu vakare į filmą, ar kaži bus bilietų Taigi grįžau atgal į Vingį, gavau bilietų ir ėjom į devintą dangų.

Jo, buvo neblogas šokas Matyti 70-80 metų žmones beveik atvirose sekso scenose nuo pat pirmų minučių… Sėdėti nuogiems prie ežero ir ramiai šnekėtis – aš to neišdrįsčiau, o jie gali! Šoką dar padidino tai, kad pagrindinė veikėja buvo panaši į šeimininkę, pas kurią nuomoju kambarį O tema tai aišku nesukėlė tiek šypsenų…