Laimutės viešas dienoraštis

Ką tik įvedė. Viskas šoka ir dainuoja

Šiltas oras, sausėjanti žemė – ir iškart atsiranda žolės deginimai. Graudu būna žiūrėti į pakelėse juoduojančius plotus važiuojant per Lietuvą. Jie dažnai ir neatsigauna per visą vasarą – kas gi augs pelenuose ir anglyse?

Taigi cituoju internete rastą informaciją:

Didelė žala padaroma gamtai ir žmonių turtui. Degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Degančios žolės sukeltuose gaisruose kasmet žūsta ir žmonės.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti baudomis ir gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis. Užgesinkite liepsną medžių šakomis, vandeniu ar smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, nedelsdami kvieskite priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, aukštapelkes, durpynus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. Dažnai ši nelaimė baigiasi tragiškai.

Gamos, gyvybės ir grožio vardu, kreipiamės ir prašome – žmonės, būkime atsakingi – netapkime skaudžių nelaimių kaltininkais, pagarbiai ir atsargiai elkimės su mus supančia aplinka. Nepamirškime, jog sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas lauko sąlygomis galime deginti tik sugrėbtus į krūvas. Tokie “apsišvarinimo laužai” negali degti arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, ir arčiau nei 100 metrų nuo miško. Jokiu būdu, nedeginkime atliekų miškuose, durpingose vietose ir tomis dienomis, kai gaisrams kilti būna palankūs orai (šios sąlygos nustatomos meteriologijos tarnybų bei skelbiamos žiniasklaidoje). Žinokime, jog negalima kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitinių bei pramoninių atliekų. O jei ruošiama deginti žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų krūva yra didesnė nei 5 kubiniai metrai, būtina apie deginimo vietą ir laiką, ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės tarnybos padaliniui, miškų urėdijai arba girininkijai. Ir niekada nepalikime net menko lauželio be priežiūros! Juk neprižiūrima ugnis, gali akimirksniu išplisti į šalimais esančius laukus, miškus, sodybas.