Nerimo dienos
Jau kelinta diena jaučiu nerimą. Ir sakyčiau – kasdien didesnį. Turiu dėl ko nerimauti (visiems mums turbūt netrūksta tokių dalykų 
), tai nelabai ieškojau kitų priežasčių. Ir tik šiandien paaiškėjo tikroji priežastis: nusileidus saulei patekėjo didžiulis mėnulis… Pilnas
(Taip taip, čia šio vakaro vaizdas)
Jau rašiau, kad pilnatis prastai veikia žmones. O dabar netyčia užtikau išsamų straipsnį apie tai. Sunku įsivaizduot, kiek stipriai veikia!
Per mėnulio pilnatį buvo nukryžiuotas Kristus, nužudytas Julijus Cezaris, ant laužo sudeginta Žana d‘Ark, nušautas Johnas Lennonas… Per pilnatį įvyksta daugiausia savižudybių ir gimsta daugiausia kūdikių… Per pilnatį kai kurie žmonės negali užmigti, kiti – niekaip negali rytais pabusti…
http://gatve.delfi.lt/archive/article.php?id=16099097
Vienintelė paguoda – per pilnatį tampame kūrybingesni, sako šiuo metu gimsta šedevrai. Taigi, jei jums kaip ir man – nesimiega, pabandykit kurt. Gal ir jums šedevras gims
P.S. Žemiškesnis pasiūlymas – išgerkit magne+B6. Sumažins įtampą, blogas mintis
Norėjau tau vakar 22 val. sms rašyt, kad matau patekėjusį mėnulį. Kaip tik vakare išėjau pasivaikščiot, nes nuo blogos savijautos nebuvo kur dėtis. Gražus saulėlydis, labai šaltas oras (nušalau rankas, tai šiandien mieste su pirštinėm ir dar svajoju apie kepurę). Labai ryškus žalias vaizdas. Nuėjau iki kuro aparatūros ir grįždama tą mėnulį pro ūką pamačiau.
O aš kepiau blynus, ir kiekvieną keptuvę “pašovus” lėkdavau į balkoną fotografuot
Iš pradžių vaivorykštės tamsiam debesuotam danguj, paskui saulėlydžio ir jo atspindžių balkonuos, o galiausia pilno mėnulio rūkuos 