Laimutės viešas dienoraštis

ieskojau rss readerio mobiliam-wrong! pasirodo tam uztenka mob narsykles. Dabar bandau atsimint visus prenumeruojamus blogus..

vel isvaziuoju is Vln;) i kasmetini gimines suvaziavima Zolines proga. Po to uztruksiu savaitele;)

hey, matau tikra paparaci;) uzejes uz stoteles pro stikline jos siena zoomina i kostiumuota vyriski, kalbanti telefonu..

Kažkaip paskutinį įrašą berašant prisiminė:

<...>
Dieve tu mano,
aš net nemačiau, kad pasenom –
kaip didelis apšviestas miestas
traukinys šitą naktį praėjo…
<...>

Panašus jausmas, matyt. Kadaise teko deklamuot…

Severiutės rauda

Severiutė esu nuo Užpalių, kur gelžkelis suka į pietus,
kur bėgiais ėjau aš basa,
kaip nėščia iš namų išvaryta skalbėja…
Lyg paskutinei –
prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos,
už nugaros, man negirdint,
kalbėjot,
kalbėjot,
kalbėjot…

Aš nebuvau jums sesuo, aš tik ausdavau baltinius,
pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį.
Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje ir jūsų
nekaltinu:
lyg per peilius –
ėjau aš per gruodą,
bridau kaimo molį…

Toli gyvenau aš nuo jūsų,
toli nuo Užpalių –
už mylių.
naktim apie mažą baltgalvį vaikelį
šnekėdavau su žole.
Man grojo armonika mažas kupriukas,
ką užpernai mirė.
Jis sakė:
mane alučiu aprėdysiąs,
apausiąs mane dalgele…

Dieve tu mano,
aš net nemačiau, kad pasenom –
kaip didelis apšviestas miestas
traukinys šitą naktį praėjo…
O aš gi –
verkiu kaip piemenė,
kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia
kuprota audėja.

Šitiek metų praėjo,
ir vėlu jau paguosti:
jums piemenės reikėjo,
meilužės,
guodėjos basos.
Ką iš manęs jūs padarėt, -
važiuoti,
bagoti,
batuoti –
aš juk tiktai Severiutė,
aš trečiojo, nebylio brolio sesuo.

(M.Martinaitis)

Bandydama apibūdinti savo jausmus, ieškojau tinkamiausio žodžio. “Saldu”? “Ilgesinga”? “Liūdna”? “Gera”? Viskas atrodė sumišę ir niekas neatitiko… Ir netyčia į galvą atėjo angliškas žodis “bittersweet”. “Bittersweet memories” – ideliai tai, ko ieškojau! Tuo labiau, kad ieškojau apibūdinimo būtent prisiminimams. Saldžiai kartiems…

Vaikščiojau po parduotuvę. Gryniausia proza – kasdienis apsipirkimas. Ir staiga pradėjo groti dainą. Gražią, linksmą dainą. Pagal kurią prieš kelis metus šokdavau quickstepą… Quickstepas buvo mėgstamiausias, tiesiog plaukdavom per salę. O šita daina buvo mėgstamiausia quickstepui. Vos išgirdus pirmus akordus uždegdavo gera nuotaika

Bet praėjus pirmiems jausmams atslinko tamsesni… Seniai nebešoku. Net kada nors vienąsyk, netyčia sušokti quickstepą – šansų nėra. Partnerio nebėra… Tokie smagūs prisiminimai, o tampa skaudūs – nes jie toli, jie nepasiekiami, nepakartojami. Tarsi ir tavo, tarsi nuosavybė – o nieko negali padaryti, negali paliesti, negali pajausti tą patį. Ištiesk ranką – o jie vis tiek už mylių. Ir su kiekviena sekunde tolsta dar labiau…

Nice Little Penguins – Flying.

http://twitpic.com/ds3lq – Dievinu pokario stilių! Galėčiau kasdien tokią šukuoseną nešiot…