Žvaigždelė mano
Negaliu patikėt, kad dar neįrašiau bloge savo mėgstamiausio Erlicko eilėraščio! Kadaise jis vienintelis šalia mano nuotraukos puikavosi mano puslapyje (tiesa, ten dar grojo ilgesingą romansas ir snigo snaigėmis…). Ir dabar jis puikuojasi kai kuriose interneto vietose, kur prireikia aprašymo apie save.
Kas smagiausia – jį vis dar galima rasti tame puslapyje, iš kurio aš jį pirmąsyk perskaičiau. Toks oldskulinis neypatingas puslapis, bet taip smagu jį dar rasti 
Aš šiąnakt pamirštas visų
Laivų ir okeanų -
Tačiau yra tenai, virš debesų,
Žvaigždelė mano…
Kada užmigti negali,
Kai užverti pageltusį romaną, -
Pro langą žiūri iš toli toli
Žvaigždelė mano…
Kai vienas paliktas kely,
Visi visi praėjo karavanai, -
Nebetoli, visai nebetoli
Žvaigždelė mano…
Ir jei pavirsiu berželiu, ar uosiu,
Ar miško samana, -
Vis tiek vis tiek aš ją sapnuosiu
Žvaigždelę mano…
(J.Erlickas)
Naujausi komentarai