Laimutės viešas dienoraštis

Vakar turėjau džiaugsmo pati susiskinti sau verbą! Argi ne džiaugsmas, kai gyveni miesto betone? Prie Šalčios upelio (Merkio intakas)

Senyvas žydų šventikas paklausė savo mokinių:
- Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
- Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
- Ne, – papurtė galvą šventikas.
- Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur fikusas?
- Ne, – pakartojo senolis.
- Tai kaipgi? – paklausė mokiniai.
- Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį. Iki tol tavo širdyje tvyro naktis.

“Išmokome skrieti lyg paukščiai, plaukioti kaip žuvys, bet mums dar svetimas menas gyventi kaip broliams” (Martin Luther King)

(Bruno Ferrero)