Laimutės viešas dienoraštis

Savaitė prieš Kalėdas. Poviliukas parašo laišką Kalėdų seneliui (taip ir adresuoja “Kalėdų seneliui”) ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau nukreipti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti – gal kas paaiškės. Skaito:
Mielas Kalėdų seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau iš tavęs gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus.
Pašto darbuotojai susigraudina, gi nėra jokio Kalėdų senelio ir jokių dovanų Poviliukas negaus. Nutaria susimesti šiek tiek $, nupirkti tai, ko prašo Poviliukas ir jam nusiųsti. Taip jau gaunasi, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užtenka, o dažams – ne. Bet vistiek išsiunčia Poviliukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Poviliukas vėl rašo laišką Kalėdų seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
Mielas Kalėdų seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė…

(šaltinis: interneto folkloras)

Lokys buvo apsileidęs, šleivakojis ir purvinas žvėris. Bet geresnės širdies už jį nebuvo visame miške. Tačiau žvėrys pastebėdavo tiktai jo išorę. Lokys dėl to labai įsižeisdavo, juos gaudydavo ir žiauriai suspardydavo. Dėl to žvėrys jo nemėgo. Nors jis buvo labai geras. Ir linksmas. Jam patikdavo krėsti pokštus. Dėl tų pokštų kiti žvėrys greitai pradėjo jo neapkęsti ir mušti.
Sunku gyvenime būti geru ir linksmu.

Vilkas irgi buvo pasileidęs ir purvinas. Ir dar jis buvo labai piktas ir žiaurus. Bet žvėrys nejautė jam neapykantos ir jo nemušė. Todėl, kad vilkas mirė dar ankstyvoje vaikystėje. O lokys gimė anksčiau už vilką.
Gerai, kai Gėris nugali Blogį.

Zuikis irgi buvo piktas ir žiaurus. Ir purvinas. Ir dar jis buvo bailys. Zuikis niekuomet niekam nekrėtė niekšybių. Nes bijojo. Tačiau vis tiek visi jį stipriai mušdavo.
Blogis visuomet turi būti nubaustas.

Ir genys taip pat buvo piktas ir žiaurus. Jis nemušdavo žvėrių, nes neturėjo rankų. Savo įtūžį jis išliedavo ant medžių. Jo irgi niekas nemušė. Todėl, kad negalėjo pasiekti. Kartą jį mirtinai užspaudė nuvirtęs medis. Miške sklido kalbos, kad medis atkeršijo. Po to žvėrys ištisą mėnesį bijojo šlapintis ant medžių. Jie šlapindavosi ant zuikio. Zuikis peršąlo ir numire. Visiems buvo aišku, kad dėl visko kaltas genys. Bet jo niekas neliete. Nes negalėjo iškrapštyti iš po nuvirtusio medžio.
Blogis kartais lieka nenubaustas.

Kurmis buvo mažas ir aklas. Jis nebuvo piktas. Jis tiesiog gerai darė savo darbą. Tai jis pasikasė po medžiu, kuris užvirto ant genio. Apie tai niekas nesužinojo, todėl jo ir nesumušė. Jį apskritai mušdavo retai. Dažniau gąsdindavo. Bet jį buvo labai sunku išgąsdinti, nes jis buvo aklas ir nematė, kad jį gąsdina. Kai nepavykdavo išgąsdinti kurmio, žvėrys labai susikrimsdavo.Ir mušdavo lokį, nes jiems būdavo labai apmaudu. Kartą lokys taip pat sumanė išgąsdinti kurmį. Bet kurmis neišsigando. Nes lokys jį sumindžiojo. Netyčia. Tiesiog lokys buvo labai nerangus. Ir žvėrys jį labai stipriai sumušė. Nežiūrint į tai, kad lokys teisinosi norėjęs pajuokauti.
Blogai, kai tavo juokų niekas nesupranta.

Lapė buvo labai gudri. Ji galejo lengvai apmauti bet ką. Kai jai tai pasisekdavo, jos nemušdavo. Bet kartais jai nesisekdavo. Ir ją mušdavo. Mušdavo visas miškas. Ir tuomet ji jau negalėdavo nieko apgauti. Todėl, kad labai sunku ką nors apgauti, kai esi mušamas. Kartą ją sumušė mirtinai.
Teisybė kada nors vistiek paaiškėja.

Šernas buvo didelis, stiprus ir baisus. Visi jo labai bijojo. Ir todėl jį mušdavo tik visas miškas kartu. Arba tiesiog apmėtydavo akmenimis. Šernas šito labai nemėgo. Ir kartą naktį jis paslėpė visus miško akmenis. Už tai jį labai stipriai sumušė. Nuo to laiko šernas niekuomet nebeslėpdavo akmenų.
Yra laikas rinkti akmenis ir yra laikas jų neliesti.

Ožys nebuvo nei piktas, nei geras. Jis tiesiog buvo skundikas. Jis dažnai įskųsdavo ką nors. Ir jį mušti bijojo. Tačiau tokiu elgesiu jis visiems įkyrėjo. Ir tuomet jį sumušė mirtinai. Todėl, kad jis vis tiek būtų miręs nuo senatvės. Kada nors. Kai ožys mirė, lokys graudžiai verkė. Nes jis paslapčiomis mylėjo ožį.
Meilė akla, pamilsi ir ožį.

Ežiukas buvo mažas ir dygliuotas. Jis badėsi. Jis nebuvo piktas, tiesiog tokia jo prigimtis. Dėl to jį mušdavo tik per pilvą. Ežiukui tai nepatiko ir jis ėmė skustis plikai. Nuo tada jį ėmė mušti kaip visus kitus.
Labai sunku būti kitokiu.

Skunsas buvo beveik toks pat kaip zuikis. Bet tik labai dvokė. Jo dvokas buvo nepakenčiamas. Jį mušdavo ikišę į celofano maišą. Tada dvokas būdavo ne toks stiprus. Kartą buvo skunso gimtadienis. Jis sukviete visus žvėris, nes buvo godus ir mėgo dovanas. Ir žvėrys padovanojo jam naują celofano maišą. Ir stipriai sumušė jį, iki sąmonės netekimo. Ir skunsas maiše užduso. Taip jį ir palaidojo. Neišėmę iš maišo. Labai tolimam miške. Nes miręs skunsas dar labiau dvokė. Paskui atėjo labai tolimo miško gyventojai ir visus stipriai sumušė. Jiems nepatiko negyvo skunso kvapas.
Su kaimynais reikia sutarti.

Žiurkėnas taip pat buvo labai godus. Ir turtingas. Jei jis būtų dalinęsis savo turtais, jo nebūtų taip smarkiai mušę. Bet jis buvo labai godus. Už tai jį mušdavo stipriai. Ir jam vis tiek tekdavo dalintis. Ir jis graudžiai verkdavo.
Turtuoliai irgi verkia.

Liūtas buvo žvėrių karalius. Jis valdė mišką. Karalių mušti negalima.Toks įstatymas. Tačiau žvėrys seniai spjovė į įstatymus. Jie mušdavo ir liūtą. Už nieką.
Moralas: reikia džiaugtis, kad aušros čia tykios.

Jaučiuos kaip Kukutis. Pažįstat Kukutį?

http://www.birdpix.lt/thumbnails.php?album=135

Jam ausy kumelaitė užaugo:

“Kumelaitė Kukučio ausy”

Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja
ir spardo
į ausų būgnelius.
Ir girdi Kukutis,
kaip žvengia ji Stonų ganyklose.

Kaip negražu, jis galvoja:
eisiu pas gydytoją,
gal man išims iš ausies kumelaitę.
Bet kaip aš paaiškinsiu,
iš kur ausyje kumelaitė?

Kaip negražu
prieš pažįstamus,
prieš vaikus,
prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą,
kur tokios dailios užuolaidos
ir blizga švarūs parketai.

Kukutis niekam nesakė,
uždelsė,
ir buvo dar negražiau.

Tarė sau:
neduok dieve,
jeigu numirčiau –
tokią gėdą rastų ausy!

Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties:
automobilių,
ratų,
kombainų,
kuliamųjų mašinų.
Neduok dieve –
numirtų:
šitokią gėdą rastų ausy!

(M.Martinaitis)

Maniškė irgi smagi. Atkartoja kiekvieną mano ar radijo ištartą žodį, sugrotą muziką. Tik bėda, kad su klausa jai truputį blogai – kokiu pustoniu pažemina… Turiu visą dieną klausytis jos nusidainavimo O dar jai vienos ausies neužteko: šįvakar į antrą įsikraustė. Nežinau, nežinau, reikia ruoštis pas gydytojus – šitokia gėda ausy

Štai koks linksmas ausų uždegimas būna. Kol neskauda taip, kad gali ką nors ir užmušti…

My son made a crucifix out of legos. He used his zombie lego figure as the Jesus. When asked why he picked that figure he said “It’s the only one I have that came back from being dead”. IMMD.

http://itmademyday.com/category/hall-of-fame/

Atlikus 100 žmonių sociologinę apklausą, į klausimą “kiek bus 10 kartų po 100 gramų” 97 respondentai atsakė, kad bus 1 litras ir tik 3 žmonės pasakė, kad bus 1 kilogramas.

Jau visiškai: mano blogas randamas ieškant “ži” %))) Kas gali sugalvot ieškot ži???

Jeigu kam reikia gimtadieniui sveikinimo, tai puikiausias yra čia:

http://www.happybirthdaytoyou.com/

Kai aš jį atradau, tai po to kelis mėnesius jis automatiškai pasikraudavo su maniškiu Firefox’u ir grodavo, pralinksmindamas dieną Po to pamąsčiau, kad gal jau nusibodo, uždariau. Ir ką jūs manot – po savaitėlės ėmiau mąstyt, kodėl mano nuotaika ne tokia gera kaip anksčiau?

Galima netgi užsakyti, kad įdainuotų jūsų užsakytą vardą. Bet man daug geriau skamba “Happy birthday RECIPIENT’S NAME”

Have you looked in the mirror today?
Are the hairs on your head turning grey?
When you stand up are you stoopin’
Are you danglin’ and loopin’?
Do you wish that this song would go away?

Do the children try to help you cross the road?
Do you forget what you’ve just been told?
Is your favorite hobby sleepin’?
Can you hear your body creakin’?
Then you’re very, very, very, very OLD!

Singing aie, aie, yippee, yippee yee…
Wishing you a very happy birthday!
If you think birthdays are a curse,
Well, the alternative is worse!
So happy birthday, RECIPIENT’S NAME!

Are there too many candles for your cake?
Are you scared if you fall you might break?
Is watching grass grow just too tirein’
Do your wrinkles all need ironing?
Do you always have a pain or an ache?

When you sleep do others worry that you’re dead?
Are your ears more hairy than your head?
Are your clothes now back in fashion,
But you still cause some bad reactions
And you can’t believe the price of milk and bread?

Singing aie, aie, yippee, yippee yee…
Wishing you a very happy birthday!
If you think birthdays are a curse,
Well, the alternative is worse!
So have a very very happy birthday!

Prisijungiau facebook’e prie grupės “Narkotikams – NE“, ta proga paieškojau ar yra analogiška grupė alkoholiui. Yra, tik fanų turi vos 3… O štai kitokia grupė, “Alkoholis visą parą ir išsinešimui” fanų turi 14!
Ir stebėkis po to karais keliuose ir alkoholikų kiekiu…
Linksmiausia dalykas, kurį atradau ir dėl ko čia rašau – būna žmonių su pavarde Alkoholis! Taip taip, štai vienas rastas facebook’e:
Achmed Alkoholis, gyvena Čekijoj (spėju iš kalbos ir jo grupių)
Gal visi alaus ir degtinės mėgėjai turėtų jam į draugus prašytis?

Šiuo tamsiu metų laiku vertėtų imti rinkti asmeninių antidepresantų kolekciją. Praverčia po ranka turėt O gal ir kam nors iš skaitančiųjų pravers?
Bandysiu daryti seriją, taigi – pirmas įrašas. Prieš šimtą metų po kompiuterius sklidęs filmukas su kačių vaizdais. Kiek bežiūriu, vis dar prajuokina