Laimutės viešas dienoraštis

Supergrass – Alright

Olivia Ong – Fly Me To The Moon
Ausys užimtos, o akis galit paganyti į Islandijoje išsiveržusį ugnikalnį ir jo sukeltą dirbtinę pašvaistę:
http://www.15min.lt/gallery/show/Islandijoje-issiverze-ugnikalnis

Jei nepatiks muzika, tai apranga, šukuosenos, šokio elementai tikrai privers išsišiept iki ausų

http://www.youtube.com/watch?v=3HrSN7176XI
Rick Astley – Never Gonna Give You Up (1987)
(deja, neleidžia įkelti čia)

Kylie Minoque pirmos dainos:

Kylie Minogue – The Loco-motion, 1988

kylie minogue-i should be so lucky, 1988

Kylie Minogue & Jason Donovan – Especially for you, 1989

Jason Donovan – Too many broken hearts, 1989

Gal nedera prie linksmųjų dainų, bet kad istorinis momentas: Bruce Willis kadaise leido albumus!

Bruce Willis – Respect Yourself, 1980

Bananarama – Love In The First Degree, 1987

Desireless – Voyage Voyage, 1986/1987

Sandra – Everlasting Love, 1987

Jeigu kam reikia gimtadieniui sveikinimo, tai puikiausias yra čia:

http://www.happybirthdaytoyou.com/

Kai aš jį atradau, tai po to kelis mėnesius jis automatiškai pasikraudavo su maniškiu Firefox’u ir grodavo, pralinksmindamas dieną Po to pamąsčiau, kad gal jau nusibodo, uždariau. Ir ką jūs manot – po savaitėlės ėmiau mąstyt, kodėl mano nuotaika ne tokia gera kaip anksčiau?

Galima netgi užsakyti, kad įdainuotų jūsų užsakytą vardą. Bet man daug geriau skamba “Happy birthday RECIPIENT’S NAME”

Have you looked in the mirror today?
Are the hairs on your head turning grey?
When you stand up are you stoopin’
Are you danglin’ and loopin’?
Do you wish that this song would go away?

Do the children try to help you cross the road?
Do you forget what you’ve just been told?
Is your favorite hobby sleepin’?
Can you hear your body creakin’?
Then you’re very, very, very, very OLD!

Singing aie, aie, yippee, yippee yee…
Wishing you a very happy birthday!
If you think birthdays are a curse,
Well, the alternative is worse!
So happy birthday, RECIPIENT’S NAME!

Are there too many candles for your cake?
Are you scared if you fall you might break?
Is watching grass grow just too tirein’
Do your wrinkles all need ironing?
Do you always have a pain or an ache?

When you sleep do others worry that you’re dead?
Are your ears more hairy than your head?
Are your clothes now back in fashion,
But you still cause some bad reactions
And you can’t believe the price of milk and bread?

Singing aie, aie, yippee, yippee yee…
Wishing you a very happy birthday!
If you think birthdays are a curse,
Well, the alternative is worse!
So have a very very happy birthday!

Taigi, buvau operoje opera.lt skelbė:

Gaetano Donizetti
MEILĖS ELIKSYRAS
2 veiksmų opera italų kalba
Dirigentas Modestas Pitrėnas
Dainuoja Julija Stupnianek, Audrius Rubežius, Dainius Stumbras, Egidijus Dauskurdis, Jurgita Lopetaitė

Beveik visą pražiūrėjau atsistojus – kitaip nesimatė dirigento Gerai kad vieta tam tiko, niekam neužstojau. Ech, ir kodėl gi mūsų operos teatro vietos taip keistai suplanuotos: normaliai sėdėdama nematai dirigneto, o jei neduokdie atsiloši, tai nematai net scenos…

Nors opera komiška ir pabaiga be abejo laiminga, bet išėjus galvoje sukosi viena vienintelė arija – aišku pati liūdniausia. Na, ji gal tik skamba liūdnai. Mano suvokimu, toj situacijoj žmogus turėjo jausti labai prieštaringų jausmų – nuo džiaugsmo iki liūdesio. Jaunuolis, ilgai mylėjęs be atsako, parduoda dūšią kariuomenei vien tam, kad nors dienai laimėtų savo mylimosios širdį. Ir prieš pat išvykdamas visam laikui, dainuoja, kad pagaliau suprato, jog yra mylimas – iš vienos slaptos ašaros…
Ilgai rausiaus youtubėj, kol atradau ką nors tinkamo parodyti. Daugelio dainuotojų man neįtiko balsas: arija jaunuolio, o dainuoja arba pusamžiai, arba tiesiog balsas su kažkokiu sodrumu, sunkumu (šitoj vietoj nurašiau ir garsųjį pavarotį)… Kiti buvo jauni ir turėjo visas galimybes sudainuoti, bet nepakankamai įsijautė. Nuplaukė su gražia muzika kaip lopšinę bedainuodami. Žodžiu, išdainavo visas natas teisingai, bet nebuvo nei balse nei judesiuos, mimikoj jokio jausmo… Na kaip gali tokią dramą dainuoti net rankos nepakėlęs???
Galiausia atradau ne tik mano kriterijus atitikusį, bet ir gerokai viršijusį variantą. Jaunas balsas, dainuoja su tokiu lengvumu, kad atrodo jam jokio aukštumo ar jokio ilgumo nata nesudaro vargo. Veidas nuo pat pirmų minučių įsijautęs į arijos prasmę. Ne tai kad veidas – ir balsas kiekvienoj natos sugeba surasti daug atspalvių. Vienoj natoj!
Žodžiu, nebetęsdama pristatau:

Una furtiva lagrima (dainuoja Charles Castronovo)
Nepaisant visko, video turi trūkumą: pradžioj ir gale yra įžangos (pristato dainą, paploja, gale šūkauja bravo, ilgai ploja). Taigi, atsiprašau už visokius “liubovnij napitak” ir rekomenduoju klausyti nuo 0:22 iki 4:46

Papildyta : Galvojau, kodėl man šis solistas primena E. Montvidą… Dabar atsekiau: girdėjau Montvidą dainuojant šitą ariją, ir likau sužavėta, bet kažkaip užmiršau. O dabar ieškodama, matyt pasąmoniškai ją atsiminiau, ir suradau labai analogišką tiek solisto išvaizda, tiek įsijautimu Gaila, Montvido varianto youtubėj, neradau, būčiau ir jį prikabinus palyginimui…

Manau pats laikas pristatyti pačią pačiausią mano Kalėdų dainą:

Billy Gilman and Charlotte Church – Sleigh Ride
Galvodama rašyti šitą įrašą, maniau reikėtų paaiškinti dėl ko ji pačiausia. Bet mąsčiau, mąsčiau, ir ne kažin ką sumąsčiau… Matyt ji patinka dėl to tikro, vaikiško, nesuvaidinto ir pro kraštus besiveržiančio džiaugsmo – tokia ir turi būti Kalėdų dvasia O kitos kalėdinės dainos, kurios labiau apeliuoja į sentimentus, tada lieka antram plane…
Dėl spinduliuojamo džiaugsmo šita daina įsirašo ir į antidepresantų sąrašą. Argi gali jos klausydamas nesišypsot?

Šiandien turiu pareklamuoti naują įvykį, kaip bebūtų keista, vyksiantį tam pačam “Tamsta” klube

Kadaise rašiau apie kino pavasario filmą “Once”. Sakiau, kad jis nuostabus, ir kad būtinai išklausytut jo muziką, nors abejojau ar be filmo ji padarys tokį įspūdį…
Spėju, nelabai tos muzikos klausėt, ar ne? Šiandien turit progą pasitaisyt. Ir išklausyt muziką ir pažiūrėt filmą! “Freaks on floor” paruošė repertuarą pagal filmo garso takelį. O po muzikinės dalies – filmo peržiūra.

Plačiau apie viską kino pavasario puslapyje.

Noriu su jumis pasidalinti savo paskutiniu atradimu:

geraigerai & miss sheep – let be me
Jau paleidot ir klausot? Tai galim šnekėt toliau
Žodžiu, aš visai neklausau lietuviškos muzikos. Tiesą sakant beveik jokios neklausau. Nesu iš tų, kurie kiekviena proga kai tik nešneka, vaikščioja su ausinėm ausyse Kurių visuose socialiniuos tinkluos ar šiaip registracijose klausia: kokios mėgstamiausios grupės, stiliai? Tiesa sakant beveik nėra tokių grupių ar atlikėjų, kurių visa kūryba man patiktų… Nepamanykit, kad aš neturiu skonio muzikai ar man į ją nusispjaut;) Tiesiog jei kitiems ji užima trečdalį gyvenimo šalia miego ir darbo/mokslo – man taip nėra.
Na, bet ne apie mane pašnekėt susirinkom Apie Miss Sheep ir GeraiGerai. Paklausiau jų dainos ir.. užkabino Nežinau, kaip jie tai padarė, gal kokio skonio stipriklio E621 įdėjo? Pabaigus grot paleidau darsyk, poto darsyk… Uždarydama naršyklę palikau tos dainos kortelę neuždarytą, kad ir kitą dieną pasileistų
Pasidomėjau daugiau jais: atrodo tik metų pradžioj susikūrė, dar dreba lipdami į sceną ir netgi natų nepažįsta, bet jau turi laimėjimų
O kodėl šiandien įrašą rašau? Nes šiandien, spalio 28 d., 20 valandą, Vilniaus klube „Tamsta“ sintetinį roką ir elektroninę muziką be stabdžių grojantis duetas surengs savo pirmąjį solinį koncertą. Jeigu ir jūs jau klausot šitą dainą “ant ripyto”, galit susigundyt nueit
Susimąsčiau aš.. Gal be reikalo nesidomiu, neieškau lietuviškos muzikos? Tik paklausau, kas ką numeta – lyg šuniui kaulą. Gal ten ir daugiau galima rast perliukų? Ta proga panaršiau daugiau. Ir radau dar vieną skanumyną:

Stipriai Kitaip – mano meile
Ne tik muzika linksma, bet negaliu akių atitraukt nuo vokalisto! Kaip kažkas pakomentavęs, “įvaldęs judesuką” Tikrai, juda taip, tarsi tai išplauktų iš muzikos, iš jo paties (ne tai, kad priverstas judėti, nes ant scenos, nes reik išjudint publiką, ir pan.). Ir judesiai tokie keisti, nematyti, neplagijuoti. Ypač patiko šokis įžangoj, ir “pasisukinėjimai” po priedainio (žr. maždaug ties 1:07min).
Taigi, mano išvados: ir mažoj Lietuvos rinkoj gali būti perliukų. Ir kita: kai žmonės daro iš širdies, tai ką patys jaučia – miela ir malonu žiūrėt

Tik įdėjau aną įrašą, ir iš karto atsiminiau: ką tik panašų reikalą mačiau ir LT! Taigi greitai suradau ir jums pateikiu įrodymą, kad lietuviai turi ne mažiau linksmumo:

Fantastiškas pristatymas naujo sezono laidai

Bandydama apibūdinti savo jausmus, ieškojau tinkamiausio žodžio. “Saldu”? “Ilgesinga”? “Liūdna”? “Gera”? Viskas atrodė sumišę ir niekas neatitiko… Ir netyčia į galvą atėjo angliškas žodis “bittersweet”. “Bittersweet memories” – ideliai tai, ko ieškojau! Tuo labiau, kad ieškojau apibūdinimo būtent prisiminimams. Saldžiai kartiems…

Vaikščiojau po parduotuvę. Gryniausia proza – kasdienis apsipirkimas. Ir staiga pradėjo groti dainą. Gražią, linksmą dainą. Pagal kurią prieš kelis metus šokdavau quickstepą… Quickstepas buvo mėgstamiausias, tiesiog plaukdavom per salę. O šita daina buvo mėgstamiausia quickstepui. Vos išgirdus pirmus akordus uždegdavo gera nuotaika

Bet praėjus pirmiems jausmams atslinko tamsesni… Seniai nebešoku. Net kada nors vienąsyk, netyčia sušokti quickstepą – šansų nėra. Partnerio nebėra… Tokie smagūs prisiminimai, o tampa skaudūs – nes jie toli, jie nepasiekiami, nepakartojami. Tarsi ir tavo, tarsi nuosavybė – o nieko negali padaryti, negali paliesti, negali pajausti tą patį. Ištiesk ranką – o jie vis tiek už mylių. Ir su kiekviena sekunde tolsta dar labiau…

Nice Little Penguins – Flying.