Grįžusi namo Velykoms, radau pakelėje išpjautus topolius… Senelių sodinti ir tankia alėja ošę abiem pusėm kelio visą vaikystę ir vėliau, kai juo grįžinėdavau namo iš studijų… Pjauti pradėjo ne šiemet. Pernai vienas ūkininkas išpjovė dalį, esančią ties savo ganyklomis – mat jeigu koks nuluš, tai dar užmuš jo besiganančius gyvulius. Nors kiek žinau, gavo baudą, ir turėjo atsodinti, bet pradžia buvo padaryta. Matyt bloga pradžia – irgi pusė darbo. Neužilgo buvo nupjauti visi topoliai toje kelio pusėje. O šiemet jau susidorota ir su kita puse. Dabar grįžtant namo niekas tavęs neužstoja nuo įsisiautėjusių vėjų..
O grįžus į Vilnių po Velykų, radau žinią apie išpjautas Sereikiškes. Toks žingsnis susilaukė daug komentarų, blogų įrašų, facebook’e sukurta grupė. Jums cituoju savo komentarą po laimikio įrašu:
Pagal apibrėžimą, parkas yra pirmiausia medžiai. Ne fontanai, kavinės, žaidimų aikštelės, ar kita.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/P/parkas
Dėl to keistai skamba argumentai už medžių kirtimą. Kai mes iškertam tai, kas jau yra parkas, ir gaminame kažką, kas bus parku tik po dešimtmečių…
Sakot “nesveiki ir ligoti”? Abejoju, aš skaičiau, kad kertami sveiki, tačiau menkaverčiai medžiai. O kuo matuojama medžio vertė? Kad jis retos veislės? Kad kainuos tūkstančius (nes dabartiniai taigi nekainuoja)? Kad gidai galės pasakot turistams, kaip rimtai medžiai buvo atrenkami, iš kokių tolimų šalių vežami, ir kiek kainavę?
Nežinau, man rodos mes sumaišę vertybes. Argi medžio vertė nėra pavėsis, ošimas, paukščiai į jį atklystantys? Nauji sodinukai šitokią vertę galės pasiūlyti tik po 50 metų! Tai argi ne jie yra visiškai nevertingi parke?
O dėl visų siūlomų šalutinių pramogų objektų… Jie savaime nėra blogis. Bet jei norint juos įrengti, reikia iškirsti parką – something is wrong. Something is terribly wrong. Gal jiems tada vieta kitur, kitose miesto erdvėse, jeigu netelpa kartu su medžiais?
Taigi, aš už renovaciją ir už parką. Bet kategoriškai prieš medžių kirtimą. Kaip kažkas kažkur pakomentavo: “kai kertami medžiai visada skauda”…
Būdama sąžininga, turiu pasidalinti ir kitos pusės nuomone: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-04-21-architektai-m-pakalnis-ir-j-simeliuniene-parkas-visu-pirma-yra-zmogaus-ranku-kurinys/43741
O taip pat rekomenduoju šiandien pažiūrėti laidą “Gamtos patruliai” 19:55 per LRT. Kalbės ne apie Sereikiškes, bet taip pat apie iškirstus medžius Marijampolės dvare. Kas neturi Tv, ar yra per toli nuo Lietuvos – yra LRT grotuvas internete, galite realiu laiku žiūrėti visą programą.
Taigi, panašu kad pavasaris, kuris turėtų būti gamtos atgimimo metas, dažnai gaunasi ir gamtos naikinimo metas… Ir kad architektų naudojamas apibūdinimas “agresyvi invazinė rūšis” pirmiausia taikytinas ne negalintiems savęs apginti medžiams, bet žmonėms…
Yuhoo! Ar ten dar liko kas nors, kas mane skaito (suraukus kaktą bandau įžvelgti už ekrano)?
Naujausi komentarai