ir baisi tuštuma mus užtvinsta:
skęsta medžiai, namai ir dangus…
Šaukia varpo balsas baugus
kažin kur tolumoj. Mūsų žingsniai

grimzta gailiai šnarančiuos lapuos.
Tai nuplautas ledinio lietaus
mūsų motinos vardas ant kapo

akmenio žiūri į mus: Nepalik manęs vieno…
Man taip šalta, šiurpu be žmogaus…
Teka rudenio purvinas kraujas velėnom.

Nagys, Henrikas. Saulės laikrodžiai: poezija. – Chicago, 1952.

Ir vėl liekame vienu du:
aš ir jos – neužmatomos platumos mano sniego pasaulio.

Nagys, Henrikas. Prisijaukinsiu sakalą. – Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.

“Užturbinti” batai:

Žinote, ką man primena linkomanijos projektas? Ogi internetinį Martyno Mažvydo bibliotekos variantą šiuolaikinėje visuomenėje.

Juk tuo metu, kai buvo kuriamos bibliotekos nebuvo internetinių medijų, ar ne?

Tai kodėl šiandien niekam nekyla klausimas, jog už iš bibliotekos pasiimtą knygą nereikia papildomai primokėti? Juk tikriausiai tokiu bibliotekos įteisintu dalinimosi principu yra pažeidžiamos autorių teisės bei leidėjams nesumokamos sumos už negautas pajamas. Kodėl lanvos šiame fronte negirdėti? Kodėl žmogus paėmęs iš bibliotekos knygą nejaučia pareigos ją nusipirkti knygyne?
O kas baisiausia bibliotekas finansuoja valstybė remdama didžiausius autorių teisių pažeidėjus. Kraupus vaizdas.

http://benamis.info/2010/03/16/linkomanija-alternatyvi-biblioteka/

Komentarai:
anigera
kodel jis ziuri i kaire?

Anonimas
Ko gero jis niekada nepasuka i desine,kaip kiti vyrai!

Anonimas
atsikvosekit, taigi nebe laikas sukti

Anonimas
As taip nemanau senukas dar turi parako!

Anonimas
atstumtas nuo visų, kaip Lietuva nuo pasaulio…

http://foto.delfi.lt/contest-picture/46747/

Palik man tą niekad
nenykstantį randą:
tegul auga, didėja, gilėja.

(Henrikas Nagys)
Prisijaukinsiu sakalą. – Chicago: A. Mackaus knygų leidimo fondas, 1978.

Jam ausy kumelaitė užaugo:

“Kumelaitė Kukučio ausy”

Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja
ir spardo
į ausų būgnelius.
Ir girdi Kukutis,
kaip žvengia ji Stonų ganyklose.

Kaip negražu, jis galvoja:
eisiu pas gydytoją,
gal man išims iš ausies kumelaitę.
Bet kaip aš paaiškinsiu,
iš kur ausyje kumelaitė?

Kaip negražu
prieš pažįstamus,
prieš vaikus,
prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą,
kur tokios dailios užuolaidos
ir blizga švarūs parketai.

Kukutis niekam nesakė,
uždelsė,
ir buvo dar negražiau.

Tarė sau:
neduok dieve,
jeigu numirčiau –
tokią gėdą rastų ausy!

Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties:
automobilių,
ratų,
kombainų,
kuliamųjų mašinų.
Neduok dieve –
numirtų:
šitokią gėdą rastų ausy!

(M.Martinaitis)

Maniškė irgi smagi. Atkartoja kiekvieną mano ar radijo ištartą žodį, sugrotą muziką. Tik bėda, kad su klausa jai truputį blogai – kokiu pustoniu pažemina… Turiu visą dieną klausytis jos nusidainavimo O dar jai vienos ausies neužteko: šįvakar į antrą įsikraustė. Nežinau, nežinau, reikia ruoštis pas gydytojus – šitokia gėda ausy

Štai koks linksmas ausų uždegimas būna. Kol neskauda taip, kad gali ką nors ir užmušti…

O grįžus į Vilnių po Velykų, radau žinią apie išpjautas Sereikiškes. Toks žingsnis susilaukė daug komentarų, blogų įrašų, facebook’e sukurta grupė. Jums cituoju savo komentarą po laimikio įrašu:

Pagal apibrėžimą, parkas yra pirmiausia medžiai. Ne fontanai, kavinės, žaidimų aikštelės, ar kita.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/P/parkas
Dėl to keistai skamba argumentai už medžių kirtimą. Kai mes iškertam tai, kas jau yra parkas, ir gaminame kažką, kas bus parku tik po dešimtmečių…
Sakot “nesveiki ir ligoti”? Abejoju, aš skaičiau, kad kertami sveiki, tačiau menkaverčiai medžiai. O kuo matuojama medžio vertė? Kad jis retos veislės? Kad kainuos tūkstančius (nes dabartiniai taigi nekainuoja)? Kad gidai galės pasakot turistams, kaip rimtai medžiai buvo atrenkami, iš kokių tolimų šalių vežami, ir kiek kainavę?
Nežinau, man rodos mes sumaišę vertybes. Argi medžio vertė nėra pavėsis, ošimas, paukščiai į jį atklystantys? Nauji sodinukai šitokią vertę galės pasiūlyti tik po 50 metų! Tai argi ne jie yra visiškai nevertingi parke?
O dėl visų siūlomų šalutinių pramogų objektų… Jie savaime nėra blogis. Bet jei norint juos įrengti, reikia iškirsti parką – something is wrong. Something is terribly wrong. Gal jiems tada vieta kitur, kitose miesto erdvėse, jeigu netelpa kartu su medžiais?
Taigi, aš už renovaciją ir už parką. Bet kategoriškai prieš medžių kirtimą. Kaip kažkas kažkur pakomentavo: “kai kertami medžiai visada skauda”…

Būdama sąžininga, turiu pasidalinti ir kitos pusės nuomone: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-04-21-architektai-m-pakalnis-ir-j-simeliuniene-parkas-visu-pirma-yra-zmogaus-ranku-kurinys/43741

O taip pat rekomenduoju šiandien pažiūrėti laidą “Gamtos patruliai” 19:55 per LRT. Kalbės ne apie Sereikiškes, bet taip pat apie iškirstus medžius Marijampolės dvare. Kas neturi Tv, ar yra per toli nuo Lietuvos – yra LRT grotuvas internete, galite realiu laiku žiūrėti visą programą.

Taigi, panašu kad pavasaris, kuris turėtų būti gamtos atgimimo metas, dažnai gaunasi ir gamtos naikinimo metas… Ir kad architektų naudojamas apibūdinimas “agresyvi invazinė rūšis” pirmiausia taikytinas ne negalintiems savęs apginti medžiams, bet žmonėms…

Ineza Juzefa Janonė

kasmet kovo mėnesio paskutinįjį sekmadienį trečią valandą nakties laikrodžio rodyklės sukamos valandą į priekį, o spalio paskutinįjį sekmadienį ketvirtą valandą – valandą atgal

Taigi šį sekmadienį (kovo 28d.) 3 val. nakties laikrodį pasuksime kad būtų 4val. ir eisime miegoti viena valanda sutrumpėjusio miego…
O tiems, kuriuos domina amžiais nesibaigianti diskusija, ar apsimoka, kam iš to nauda, ar sveikatai nekenkia, ir pan., paskaitinėkite čia:
http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/sekmadienio-nakti-galesime-miegoti-ilgiau-23193
http://www.15min.lt/naujiena/spausdinti/zmones/grozisnsveikata/laikrodzius-persukti-ar-tai-taip-paprasta-53-11520/

kailiniai Lietuvoj prasideda Visais Šventais ant kapų ir baigiasi šv. Kaziu

http://kokonas.wordpress.com/2010/03/07/palankus-vejas-is-kaziuko/