Laimutės viešas dienoraštis

Po ilgų lūžinėjimų ir netikėto persikraustymo, vėl veikiame Yuhoo! Ar ten dar liko kas nors, kas mane skaito (suraukus kaktą bandau įžvelgti už ekrano)?
Kol neįsivažiavau į rimtų įrašų rašymą – pluoštelis niekų:

“Užturbinti” batai:

---

Kitoks požiūris:

Žinote, ką man primena linkomanijos projektas? Ogi internetinį Martyno Mažvydo bibliotekos variantą šiuolaikinėje visuomenėje.

Juk tuo metu, kai buvo kuriamos bibliotekos nebuvo internetinių medijų, ar ne?

Tai kodėl šiandien niekam nekyla klausimas, jog už iš bibliotekos pasiimtą knygą nereikia papildomai primokėti? Juk tikriausiai tokiu bibliotekos įteisintu dalinimosi principu yra pažeidžiamos autorių teisės bei leidėjams nesumokamos sumos už negautas pajamas. Kodėl lanvos šiame fronte negirdėti? Kodėl žmogus paėmęs iš bibliotekos knygą nejaučia pareigos ją nusipirkti knygyne?
O kas baisiausia bibliotekas finansuoja valstybė remdama didžiausius autorių teisių pažeidėjus. Kraupus vaizdas.

http://benamis.info/2010/03/16/linkomanija-alternatyvi-biblioteka/

---

Nuotrauka iš Delfi foto stiliaus konkurso. Negana to, kad nuotrauka prasminga, dar ir šmaikštūs komentarai sužavėjo

Komentarai:
anigera
kodel jis ziuri i kaire?

Anonimas
Ko gero jis niekada nepasuka i desine,kaip kiti vyrai!

Anonimas
atsikvosekit, taigi nebe laikas sukti

Anonimas
As taip nemanau senukas dar turi parako!

Anonimas
atstumtas nuo visų, kaip Lietuva nuo pasaulio…

http://foto.delfi.lt/contest-picture/46747/

---

Fantastiškos žirklės:

Jau šiandien! Burbuliatorius grįžta į miestą 18:30, Lukiškių aikštėj. Ir aš ten būsiu, alų, midų.. emm.. negersiu, bet burbulai per pirštus varvės Užsukit, duosiu ir jums buteliuką paburbuliuot!
Ta proga parinkau jums kelis įdomius kadrus iš vėjo pakavimo namie pernai vasarą. Puikiai iliustruoja, kad burbulų pūtimas teikia džiaugsmą ir jaunam ir senam

Burbulas sprogsta virš veido…

Nuostabi reakcija

Plyštantis burbulas

O aš nesprogsiu!

Katinas išsigandęs bėga nuo burbulo

Du burbulai iš karto!

Galva su rankomis

Burbulas bando šakotis

Pats ilgiausias

Ech, suplyšo…

Jaučiuos kaip Kukutis. Pažįstat Kukutį?

http://www.birdpix.lt/thumbnails.php?album=135

Jam ausy kumelaitė užaugo:

“Kumelaitė Kukučio ausy”

Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja
ir spardo
į ausų būgnelius.
Ir girdi Kukutis,
kaip žvengia ji Stonų ganyklose.

Kaip negražu, jis galvoja:
eisiu pas gydytoją,
gal man išims iš ausies kumelaitę.
Bet kaip aš paaiškinsiu,
iš kur ausyje kumelaitė?

Kaip negražu
prieš pažįstamus,
prieš vaikus,
prieš tokį gražų ir tyrą gyvenimą,
kur tokios dailios užuolaidos
ir blizga švarūs parketai.

Kukutis niekam nesakė,
uždelsė,
ir buvo dar negražiau.

Tarė sau:
neduok dieve,
jeigu numirčiau –
tokią gėdą rastų ausy!

Ir Kukutis pradėjo bijoti mirties:
automobilių,
ratų,
kombainų,
kuliamųjų mašinų.
Neduok dieve –
numirtų:
šitokią gėdą rastų ausy!

(M.Martinaitis)

Maniškė irgi smagi. Atkartoja kiekvieną mano ar radijo ištartą žodį, sugrotą muziką. Tik bėda, kad su klausa jai truputį blogai – kokiu pustoniu pažemina… Turiu visą dieną klausytis jos nusidainavimo O dar jai vienos ausies neužteko: šįvakar į antrą įsikraustė. Nežinau, nežinau, reikia ruoštis pas gydytojus – šitokia gėda ausy

Štai koks linksmas ausų uždegimas būna. Kol neskauda taip, kad gali ką nors ir užmušti…

Kadaise rašiau:

Jei jums viskas nesiseka, nesižudykite, vis vien nepavyks.

Bet jei nepatikėjote mano autoritetu (visai galimas daiktas), ir vis tik patraukėte link tilto… tenai jus pasitiks lentelė:


Užskaitau

Beje, aš ne šiaip apie žudymąsi: nuo rytojaus prasideda pilnatis, visų depresyvių asmenybių siaubas.

Kaip gražiai šiemet buvo papuoštas Kaunas (spausti padidinimui):

---

Šiandien perskaičiau:

kailiniai Lietuvoj prasideda Visais Šventais ant kapų ir baigiasi šv. Kaziu

http://kokonas.wordpress.com/2010/03/07/palankus-vejas-is-kaziuko/

---

Jei turėčiau didžiulį namą ir milijoną pinigų, būtinai nusipirkčiau šitą paveikslą:
http://natalieshau.carbonmade.com/projects/2328569#32

---

Originalios vizitinių kortelių idėjos:
http://creativebits.org/cool_business_card_designs
(nepražiopsokit straipsnio apačioje nuorodos į “part two”, o paskui “part three” ir t.t.)

---

Magiškas puodelis. Tokį dovanojau savo ex…

---

Nežinau kaip jūs, o aš jau koks mėnesukas svajoju apie dviratį…. Ech…
Taigi, jau galit planuotis būsimas keliones:
http://www.manoakys.lt/vilnius-nida-pirma-diena/
(vėlgi, nepraleiskit nuorodos į antrą dieną (dešinėje viršuje) o paskui ir į trečią)

---

Plastikiniams maišeliams prekybos centruose lietuviai išleidžia milijonus:
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=18454523
Įdomu, ar pasikeitė kas nors krizės sąlygomis?

---

Magiškas pasaulis po stalu (o mus filmukuos įtikinėjo, kad ten gyvena baubas…):

Och, kaip aš neatspėjau šios dienos oro! Štai kokiais cukriniais debesėliais mane iš ryto pasitiko “lietingas ir miglotas” pirmadienis:

Perskaičius Laimikyje įdomų įrašą meilės dienos proga, prisiminiau, kad turiu tai temai tinkamą nuotrauką. Ilgai svarsčiau, ar turėčiau ją viešinti Mat kaip ir neturiu autorinių teisių į ją… Be to, ji kaip ir kompromituoja mano buvusį vaikiną, turintį žmoną ir vaikų ir rimtas pareigas užimantį
Bet tikėkimės, jis neskaito mano blogo, ir jos neaptiks )))) o jei aptiks, tikėkimės jis blaiviai žiūri į savo praeitį ir jos nesigėdija

Taigi pristatau “Myliusstrasse” Liudvigsburge. Suprantu, kad “s” truputėlį per daug, bet mums vis tiek ji asocijavos su “myliu” ir būtinai užsimanėm nusifotografuoti būtent taip:

Datuota 2002.09.04.

Labai mėgstu raustis blogo statistikoje. Nes atrandu seniai jau pamirštus įrašus ir gyvenimo faktus
Štai, kažkas ieško “hanami”. Hmz, galvoju, aš tikrai negalėjau apie tai rašyti, nes pati nežinau, kas tai yra! Einu klausti googlės. Pasirodo “hanami” – pavasarinis japonų žiūrėjimas į žydinčias sakuras Štai ką atradau pailiustravimui:
http://a.fluxus.lt/lidi/japonija/tm9/tm1.html

http://a.fluxus.lt/lidi/japonija/tm9/hdr/tm1.html

O mano bloge “hanami” rasta dėl to, kad rašiau apie vieną nuostabesnių Gala festivalio filmų, “Vyšnių žydėjimas – Hanami”:

Darsyk rekomenduoju pažiūrėti šitą filmą, jei tik pasitaikys proga

Na, jau atsigavot po Kalėdom perkrautų parduotuvių, namų, blogų? Jau nebekelia susierzinimo “ir vėl”?
Aš jūsų nekankinau įrašais nei apie kalėdinius papuošimus eglutei, nei apie kepinius, nei apie pagamintas dovanas, nei apie lėkimus, pirkimus ir nespėjimus.. Netgi kūčių ir naujametinis įrašai buvo be jokių paveikslėlių
Tai pakankinsiu dabar: pasidalinsiu su jumis nuotraukomis, kaip puošiau savo kambarį.
Pirmiausia ant lango atsirado kalėdinis vainikas su dekoracijomis aplink:

Aplink visą langą pritvirtinau spalvotą girliandą, o apačioje, tarp palangės gėlių surangiau vienspalvę, baltą:

Po to žalią vainiką papuošiau raudonais burbulais ir apvingiavau LED girlianda. Jos pagrindinis privalumas – veikia iš baterijų, taigi vainikas neturi išeinančio laido, galima tvirtinti bet kur. Jis nukeliavo ant kambario durų:

Po to lango viršuje įsitaisė varvekliai. Mmmm, grožis, kaip jie spindi:

Tada pamąsčiau ir pertvarkiau kitas lango dekoracijas į eilutę:

Taip atrodo visas langas:

O visas grožis atsiskleidžia vakarais, kai šviečia vainikas ant durų:

Taip stipriai, kad net apšviečia tamsų prieškambarį:

Ir kambario langas užtemdytame kambaryje sukuria jaukumą:

Maniškis langas ir dabar dar nenupuoštas, naktimis dar džiugina praeivius mirgančiom švieselėm lange
Nėra ko skubėti gyvent, skubėti baigt šventes, skubėti išdalint dovanas, išpakuot savas, persivalgyt, ir viską pamiršt… O kas toliau – skubėt įsijaust į Valentino šventę? Jau dabar pult gamint širdeles, atvirukus, kept saldžiausius tortus, ieškot seksualių apatinių?
Kaip kažkas apibūdino mūsų gyvenimą – kaip greitkeliais lekiame. Ir pralekiame vienas pro kitą, pro šventes, pro svarbius įvykius – niekam neturėdami laiko, ties niekuo ilgam nesustodami. Įsivaizduokit, jei per savo atostogas tik pavažinėtute greitkeliu per gražiausią šalį – ar pasidžiaugtut tuo? Ar pasisotintut vaizdų? Ar nesinorėtų sustot, išlipt, įkvėpt oro, išgirst garsus, pajaust vėjelį plaukuose? Bent nuotrauką padaryt, o gal ir pastoviniuot, pasidžiaugt, paėjėt?
Taip ir gyvenime galite: sustoti nuo to lėkimo. Išlipti. Apsidairyti. Pastovėti. Pasidžiaugti mažais dalykais, kurių iki šiol nematėt. Dangumi, kuris ir žiemą būna mėlynas ir aukštas. Snaige, nukritusia ant palto rankovės. Žvirbliukais, tupinčiais krūmuose. Kaimynu, valančiu sniegą nuo mašinos. Šerkšnu, atsiradusiu ankstyvą rytą. Muse, per anksti pabudusia iš žiemos miego. Sniegu, žibinto šviesoj žvilgančiu kaip deimantai…
Jums tik atrodo, kad neturite tam laiko, kad nieko paskui nespėsite. O kas sakė, kad prigamint dovanų penktos eilės pusseserėm yra svarbiau, negu pamatyti šerkšno stebuklą? Kas sakė, kad jūs turit būt idealus/i ir paruošt restoraniškus pietus, gal geriau nusišypsot vaikui, draugui, pažįstamam, svetimam?