Laimutės viešas dienoraštis

Oi kiek daug įvyko nuo tada, kai paskutinįsyk rašiau… Būna taip kartais: kai kurios dienos slenka ramiai, be nuotykių. Jeigu kas nors paklaustų kas naujo, net nesugalvotum ką papasakot O kartais priešingai: per labai trumpą laiką tiek visko įvyksta, kad nežinai nuo kurio galo pradėt pasakot…
Gal pradėkim nuo globalių dalykų. O teisingiau – globalių praradimų. Taip taip, ir aš apie tą patį, apie ką kalba visas internetas – mirė Maiklas Džeksonas. Kai man į spamo dėžutę atėjo pirmas laiškas su tokia žinia, ištryniau jį dar ir pasipiktinus – ko tik nesugalvoja tie spameriai Paskui buvo šokas, sužinojus, kad čia tiesa…
Nebuvau prisiekusi gerbėja, bet patiko daug jo dainų. Ir žinojau jas ne iš radijo stočių, transliuojančių senesnę muziką. Žinojau jas iš savo paauglystės. Kaip mėgstama sakyti: su jomis užaugau. Tai ne senos geros dainos, kurias išgirsti pamėgsti, ir vis stengies įsivaizduoti – kaip jas dainavo, kas klausės, kaip rengėsi tuo metu, kuo gyveno… Tai dainos, su kuriomis turi gyvą ryšį: tu klausei, tu gyvenai su jomis, tu išgyvenai tą patį.
Skaudu girdėti apie mirtį. 50 metų – labai mažai. Paprastai tokiom progom žmonės sako: per anksti, per greit išėjo. Pagal metus – tikrai sutinku. Tačiau pagal gyvenimo patirtį, pagal nuveiktus darbus, pagal intensyvumą gyvenimo? Kaip ir neišeina pasakyti : per anksti (nepalaikykit cinike). O dar pagalvojus, kaip jį persekiojo spauda, tampė po teismus, kad sirgo krūva ligų, kad jaudinosi prieš artėjusius koncertus… Dabar visam internete mirga “rest in peace MJ”. Tikiuosi būtent tą jis ir gavo. Ramybę. Kurios neturėjo gyvenime.
Iliustraciją pasirinkau gan neįprastą. Dainas ir jų video klipus jūs turbūt ir tai peržiūrėjot per šias kelias dienas Taigi: Eurovizijos šokių konkursas, Lenkijos atstovai šoka pagal M.Jackson’ą.