Neskubėkim
Na, jau atsigavot po Kalėdom perkrautų parduotuvių, namų, blogų? Jau nebekelia susierzinimo “ir vėl”?
Aš jūsų nekankinau įrašais nei apie kalėdinius papuošimus eglutei, nei apie kepinius, nei apie pagamintas dovanas, nei apie lėkimus, pirkimus ir nespėjimus.. Netgi kūčių ir naujametinis įrašai buvo be jokių paveikslėlių 
Tai pakankinsiu dabar: pasidalinsiu su jumis nuotraukomis, kaip puošiau savo kambarį.
Pirmiausia ant lango atsirado kalėdinis vainikas su dekoracijomis aplink:
Aplink visą langą pritvirtinau spalvotą girliandą, o apačioje, tarp palangės gėlių surangiau vienspalvę, baltą:
Po to žalią vainiką papuošiau raudonais burbulais ir apvingiavau LED girlianda. Jos pagrindinis privalumas – veikia iš baterijų, taigi vainikas neturi išeinančio laido, galima tvirtinti bet kur. Jis nukeliavo ant kambario durų:
Po to lango viršuje įsitaisė varvekliai. Mmmm, grožis, kaip jie spindi:
Tada pamąsčiau ir pertvarkiau kitas lango dekoracijas į eilutę:
Taip atrodo visas langas:
O visas grožis atsiskleidžia vakarais, kai šviečia vainikas ant durų:
Taip stipriai, kad net apšviečia tamsų prieškambarį:
Ir kambario langas užtemdytame kambaryje sukuria jaukumą:
Maniškis langas ir dabar dar nenupuoštas, naktimis dar džiugina praeivius mirgančiom švieselėm lange
Nėra ko skubėti gyvent, skubėti baigt šventes, skubėti išdalint dovanas, išpakuot savas, persivalgyt, ir viską pamiršt… O kas toliau – skubėt įsijaust į Valentino šventę? Jau dabar pult gamint širdeles, atvirukus, kept saldžiausius tortus, ieškot seksualių apatinių?
Kaip kažkas apibūdino mūsų gyvenimą – kaip greitkeliais lekiame. Ir pralekiame vienas pro kitą, pro šventes, pro svarbius įvykius – niekam neturėdami laiko, ties niekuo ilgam nesustodami. Įsivaizduokit, jei per savo atostogas tik pavažinėtute greitkeliu per gražiausią šalį – ar pasidžiaugtut tuo? Ar pasisotintut vaizdų? Ar nesinorėtų sustot, išlipt, įkvėpt oro, išgirst garsus, pajaust vėjelį plaukuose? Bent nuotrauką padaryt, o gal ir pastoviniuot, pasidžiaugt, paėjėt?
Taip ir gyvenime galite: sustoti nuo to lėkimo. Išlipti. Apsidairyti. Pastovėti. Pasidžiaugti mažais dalykais, kurių iki šiol nematėt. Dangumi, kuris ir žiemą būna mėlynas ir aukštas. Snaige, nukritusia ant palto rankovės. Žvirbliukais, tupinčiais krūmuose. Kaimynu, valančiu sniegą nuo mašinos. Šerkšnu, atsiradusiu ankstyvą rytą. Muse, per anksti pabudusia iš žiemos miego. Sniegu, žibinto šviesoj žvilgančiu kaip deimantai…
Jums tik atrodo, kad neturite tam laiko, kad nieko paskui nespėsite. O kas sakė, kad prigamint dovanų penktos eilės pusseserėm yra svarbiau, negu pamatyti šerkšno stebuklą? Kas sakė, kad jūs turit būt idealus/i ir paruošt restoraniškus pietus, gal geriau nusišypsot vaikui, draugui, pažįstamam, svetimam?
Naujausi komentarai