Laimutės viešas dienoraštis

Šiandien turiu pareklamuoti naują įvykį, kaip bebūtų keista, vyksiantį tam pačam “Tamsta” klube

Kadaise rašiau apie kino pavasario filmą “Once”. Sakiau, kad jis nuostabus, ir kad būtinai išklausytut jo muziką, nors abejojau ar be filmo ji padarys tokį įspūdį…
Spėju, nelabai tos muzikos klausėt, ar ne? Šiandien turit progą pasitaisyt. Ir išklausyt muziką ir pažiūrėt filmą! “Freaks on floor” paruošė repertuarą pagal filmo garso takelį. O po muzikinės dalies – filmo peržiūra.

Plačiau apie viską kino pavasario puslapyje.

Labai jau daug tekstų paskutiniu metu pas mane… Sekmadieniui, atsipūsti pasiklausykit muzikos
Nors nežiūrėjau šiemetinės atrankos į Euroviziją, šita daina man užstrigo.

Vaizdo klipas puikus, bet jis nelabai atspindi dainos judrumo, ritmo. Man labiau patiko gyvas atlikimas, nors ten nebuvo mandrų dekoracijų ar šokių, ar kitų spec. efektų Gaila, iš youtube tas video klipas dingo… Visa ką pavyko rasti – vargana trumpa ištrauka delfyje:

Oi kiek daug įvyko nuo tada, kai paskutinįsyk rašiau… Būna taip kartais: kai kurios dienos slenka ramiai, be nuotykių. Jeigu kas nors paklaustų kas naujo, net nesugalvotum ką papasakot O kartais priešingai: per labai trumpą laiką tiek visko įvyksta, kad nežinai nuo kurio galo pradėt pasakot…
Gal pradėkim nuo globalių dalykų. O teisingiau – globalių praradimų. Taip taip, ir aš apie tą patį, apie ką kalba visas internetas – mirė Maiklas Džeksonas. Kai man į spamo dėžutę atėjo pirmas laiškas su tokia žinia, ištryniau jį dar ir pasipiktinus – ko tik nesugalvoja tie spameriai Paskui buvo šokas, sužinojus, kad čia tiesa…
Nebuvau prisiekusi gerbėja, bet patiko daug jo dainų. Ir žinojau jas ne iš radijo stočių, transliuojančių senesnę muziką. Žinojau jas iš savo paauglystės. Kaip mėgstama sakyti: su jomis užaugau. Tai ne senos geros dainos, kurias išgirsti pamėgsti, ir vis stengies įsivaizduoti – kaip jas dainavo, kas klausės, kaip rengėsi tuo metu, kuo gyveno… Tai dainos, su kuriomis turi gyvą ryšį: tu klausei, tu gyvenai su jomis, tu išgyvenai tą patį.
Skaudu girdėti apie mirtį. 50 metų – labai mažai. Paprastai tokiom progom žmonės sako: per anksti, per greit išėjo. Pagal metus – tikrai sutinku. Tačiau pagal gyvenimo patirtį, pagal nuveiktus darbus, pagal intensyvumą gyvenimo? Kaip ir neišeina pasakyti : per anksti (nepalaikykit cinike). O dar pagalvojus, kaip jį persekiojo spauda, tampė po teismus, kad sirgo krūva ligų, kad jaudinosi prieš artėjusius koncertus… Dabar visam internete mirga “rest in peace MJ”. Tikiuosi būtent tą jis ir gavo. Ramybę. Kurios neturėjo gyvenime.
Iliustraciją pasirinkau gan neįprastą. Dainas ir jų video klipus jūs turbūt ir tai peržiūrėjot per šias kelias dienas Taigi: Eurovizijos šokių konkursas, Lenkijos atstovai šoka pagal M.Jackson’ą.

Stuck on you
I’ve got this feeling down deep in my soul that I just can’t lose
Guess I’m on my way
Needed a friend
And the way I feel now I guess I’ll be with you ’til the end
Guess I’m on my way
Mighty glad you stayed

I’m stuck on you
Been a fool too long I guess it’s time for me to come on home
Guess I’m on my way
So hard to see
That a woman like you could wait around for a man like me
Guess I’m on my way
Mighty glad you stayed

Oh, I’m leaving on that midnight train tomorrow
And I know just where I’m going
I’ve packed up my troubles and I’ve thrown them all away
‘Cause this time little darling
I’m coming home to stay

I’m stuck on you
I’ve got this feeling down deep in my soul that I just can’t lose
Guess I’m on my way
Needed a friend
And the way I feel now I guess I’ll be with you ’til the end
Guess I’m on my way
I’m mighty glad you stayed

Tiems, kam patinka klasika, Lionel Richie variantas: http://www.youtube.com/watch?v=m7pxLdsHGF0

Lietus, kuris beldžias tyliai lengvai, vienintelis ranką išties:

Tiems, kurie nesidžiaugia lietumi (ir neapsidžiaugė mano nesenu įrašu): tegu džiugina bent daina apie lietų

Nors dabar jau ir saulė už lango juos džiugina