Laimutės viešas dienoraštis

Į psichiatrą kreipėsi žmogus, iš pažiūros atrodęs pasitikintis, rimtas, elegantiškas. Jiems pradėjus kalbėtis, gydytojas suprato, jog pacientą kamavo ilgalaikis gilus nerimas ir sekinantis liūdesys.
Psichiatras, sąžiningai atlikęs terapijos seansą, patarė:
- Kodėl jums šį vakarą nenuėjus į mieste gastroliuojantį cirką? Pamatytumėt įžymų juokdarį, kuriam nėra lygių. Visi tik ir kalba apie jį. Sako, jog tam artistui pavykę prajuokinti pusę pasaulio. Jums reiktų prasiblaškyti.
Žmogus paplūdo ašaromis sakydamas:
- Tas juokdarys – tai aš.

“Niekaip neįstengiu suprasti vieno dalyko: iš kur žinoti, kada užsidėti kaukę, o kada būti pačia savimi? Apsimetinėju, nes dažnai nenoriu atskleisti tikrojo savo veido… apima jausmas, jog būdama savimi nepatiksiu kitiems. Nežinau, gal panašiai jaučiasi daugelis… gal ir jie norėtų išsilaisvinti iš prievolės trūks plyš pasirodyti gudresni ar stipresni nei yra iš tikrųjų…”

Keturiolikmetė Laura

Šiandien pamėgink atsipalaiduoti, atmesk baimę bei nepasitikėjimą ir nebūk niekuo kitu kaip tik savimi!

(Bruno Ferrero)

Žinomas psichiatras rengė vakarėlį. Vienas iš svečių nutarė pakalbinti daktarą.
“Ar galėtumėte man pasakyti, daktare, – klausė svečias. – Kaip diagnozuoti silpnaprotystę žmogui, kuris iš pažiūros yra visai normalus?
- Tai labai paprasta – atsakė daktaras.- Tiesiog paklauskite paciento labai paprasto klausimo į kurį be problemų atsakytų kiekvienas. Jei jis pradeda dvejoti, tai – požymis, kad pacientas gali būti būtent toks.
- O koks tai klausimas?
- Paklauskite, pavyzdžiui, taip: “kapitonas Kukas triskart keliavo aplink pasaulį ir mirė vienos iš trijų kelionių metu. Kurios kelionės metu jis mirė?”
Svečias, minutėlę susimąstęs, ėmė nervingai ir dirbtinai juoktis, o po to paklausė:
- O gal jūs turite dar vieną klausimą? Aš turiu prisipažinti, kad apie kapitono Kuko keliones nelabai daug žinau…