Laimutės viešas dienoraštis » receptas

Egoistiški įspūdžiai iš #4 burbuliatoriaus

Laimute — Tue, 28 Jul 2009 20:54:51 +0000

Labai gera į jį vėluoti. Aš dažnai kur nors neišsiruošiu laiku (pvz šį įrašą surašyti ). Bet tik šitam renginy tai atsiperka su kaupu: artėji, ir matai į dangų kylančią burbulų jūrą (tuo labiau kad ir burbuliavimo intensyvumas didžiausias būna pirmomis akimirkomis). Spėju, tiems, kurie ateina pirmieji, jausmas ne toks geras

Tik nelabai gera jam netobulai pasiruošt. Praeiviams buteliukų buvau nusipirkusi iš anksto. Sau tikėjausi pati pasigaminti skysčio ir panaudoti senąjį buteliuką (apdairiai neišmestą po #03 burbuliatoriaus). Jis buvo didesnės talpos (taigi ilgiau galėjai burbuliuoti), ir leisdavo po tris burbulus vienu metu – grynas džiaugsmas

Bet pirmas skysčio gaminimas nepavyko – burbulai teišeidavo keli, arba iš vis nesipūsdavo. Kaip pasakytų senųjų animacinių filmukų herojus (užmirštas net vardas, bet likusi auksinė frazė): “čia reikia technikos!” Daug laiko bandymams neturėjau, tai atidėjau tobulo recepto kūrimą tolimesniems burbuliatoriams. Tikėjaus sau gauti tą patį buteliuką toj pačioj Maximoj, kur pirkau ir pirmąsyk – aha, tikėkis… Matyt renginys gerai populiarėja, jeigu buvo išpirkta ir šitie “manieji” buteliukai, ir jų papildymai Senukuos. Taip lengvai nepasidaviau! Liko paskutinis variantas: supilti kelių mažųjų buteliukų skystį į maniškį tuščią buteliuką.

Taigi, nusinešiau net tris mažuosius buteliukus. Trečias buvo skirtas praeiviui. Vyliaus sulaukti pažįstamų, kuriuos kviečiau asmeniškai, tai taupiau jiems, neskubėjau atiduoti. Bet laikas ėjo, pažįstami nesirodė, aš po truputį ant jų pykau… Dar paaiškėjo, kad poros buteliukų labai per mažai didžiajam užpildyti (ką reiškia 60+60ml į 240ml talpą?), o jų skystis matyt prastesnis (o gal kad sumaišyti keli), burbulai nesipūsdavo tokiais dideliais kiekiais, kaip anąsyk, būdavo iš vis nei vieno neišsipučia… Ir dar mano fanas manęs nepralinksmino: nors jis veikė, bet matyt per lėtai, baterijos nusilpę, nes burbulų neišpūsdavo ;( Buvau pasižymėjus, kad nusipirkt baterijų (dėl viso pikto, nes fanas taigi veikė!), bet pamiršau…

Žodžiu aš nekalta, kaltos aplinkybės! Kad pasielgiau labai egoistiškai ir neatidaviau buteliuko praeiviui, o supyliau sau… O mačiau, praeiviai stovėjo ir laukė… Ir senesni žmonės labai norėjo pabandyti… Ir jauna porelė, vaikinas kostiumuotas – stoviniavo ilgai ir mėgavosi, ir gaudė burbulus. Ir taip šypsojos, taip akys degė, taip gera ant širdies būtų jiems atidavus buteliuką…

Jei dar nenurašėt manęs po tokių prisipažinimų, ir dar skaitysit – tęsiu:

Gražiausia matyta scena burbuliatoriuje: ant pievelės, atokiau nuo visos fotografų apspistos minios, sėdi porelė. Šalia pastatytas dviratis – jau beveik romantika. Bet viskas dar gražiau: moteris (mergina?) pučia burbulus. Už pavadėlio laikomas šuo, laksto paskui kiekvieną iš jų, gaudo, bando perkąsti. Dėl kai kurių net apsiversdamas šoka į orą! Šypsena nedingsta nuo veido bežiūrint. Dairiausi kokio laisvo fotografo, būčiau pasiūlus užfiksuoti. Bet tokių nepasitaikė po ranka… O gaila ;( Dabar žiūrint nuotraukas taip norisi pamatyti tą sceną… Bent jau radau šunį. Pavargusį po gaudymo

Ne mažiau gražu buvo žiūrėti į trynukes, visas vienodai žaliai aprengtas- kaip gražiai jos išmokytos dalijimosi. Mama duoda burbuliuot kiekvienai paeiliui: “dabar tu… o dabar duosim sesei”. Neatrodė, kad liktų nuskriaustos, ar nepatenkintos tokio apribojimo. Netgi 20val. išeinant iš aikštės, jos vienintelės pasiliko toliau

Dar smagu buvo girdėt žmonių reakcijas į vėjo pakavimą. Vos pradėjus jį, visi apspito ratu (burbulų jau buvo prižiūrėję ir prifotkinę). Ir su kiekvienu sėkmingu, ilgai ištęstu burbulu, visi vieningai sakė “oochh” ))

O dar labai patiko gitara! Išgirdus kokią pažįstamą melodiją vis bandžiau prisigretint, nuklausyt. Bet nepasitaikė mano mokamų… Būčiau metus visus burbuliavimus ir prisėdus padainuot! Gal kitam kartui pageidavimus dėl dainų iš anksto prieš burbuliatorių priims? )))

O dar buvo triušis… Mielas, jaukus, minkštutis, ir akylai prižiūrimas

Ir kas dar buvo? Kažkas dar buvo… Kažkas tokio… Kas traukia vėl sugrįžti po poros savaičių;)

Aš esu stebuklingas šulinys ir burbuliuoju dienas naktis…

Laimute — Fri, 24 Jul 2009 01:04:19 +0000

Taigi, jau paskelbta viešai – burbuliatorius priartėjo Kas šįsyk su manim? Iki pirmadienio dar turit kelias dienas nusipirkti burbulų sau ir praeiviui
Pabandžiau pasidaryt savo skystį – ne kažin kas. Gal dėl ko, kad pyliau maždaug iš akies, maždaug tuos ingredientus, kur minėta receptuose Rezultatas: arba išsipučia vienas burbulas, arba ir tas sprogsta… Turėjau atsiminti iš vaikystės, kad iš bile muiluoto vandens burbulai nesipučia Gal reikės pasistengt rimčiau, užsiimt visokiais vandens virinimais, kepimo milteliais ir glicerinu iš vaistinės? Kaip aprašyta čia.
P.S. Pavadinimas – iš Keistuolių kūrybos. Kažkodėl man tie žodžiai dar vaikystėj užstrigo, ir dabar visąlaik atsimenu, kai apie burbulus kalbama

Vėjo pakavimas

Laimute — Tue, 07 Jul 2009 20:57:46 +0000

Šiandienos atradimas – vėjo pakavimas! Man BE GALO patiko Tikiuos ir jums:

Mąstau, kaip čia išbandžius viską gyvai…
Receptą, kaip pasidaryti skystį, galima rasti čia. O dar galima netgi sudalyvauti masiniam pakavime Tiesa, nereikėtų to maišyti su Burbuliatorium, kuris irgi vyksta masiškai, o artimiausias – pirmadienį (07.13 d.) 18:30 Lukiškių aikštėje (Vilniuje). Bet galit suorganizuoti ir savo mieste Plačiau apie viską su daug nuotraukų – laimikis.lt

Labai jau maistingas įrašas…

Laimute — Sat, 04 Jul 2009 16:48:08 +0000

Šį ketvirtadienį ūkininkų turgely be įprastų gėrybių gavau aviečių! Mmm, pusę kilogramo viena “sulapnojau”;)

Bet iš tikrųjų šitas įrašas – apie patiekalą iš cukinijos Atsirado nauji daržovių pardavėjai, tai pirkdama agurkų, susigundžiau ir cukinija – kurios anksčiau nebūdavo. Po to teko gerai pamąstyti, ką su ja daryt? Panaršiau internete ir atmetus paprastus pakepinimus ar pakepinimus su sūriu, su kitomis daržovėmis, apsistojau ties faršu įdaryta, troškinama keptuvėje su daržovėmis:

Imu jauna cukinija (kad tilptu ideti i keptuve. Pjaunu isilgai pusiau (darau laiveli) , nulupu zievele, isskobiu ta vieta, kur buna seklos, o vietoje ju dedu farsa su prieskoniais ( pipirai, druska, svoguniukas, kubeliais pjaustytas fermentinis suris). Suguldau ta cukinija i troskintuva (keptuve), pilu sultinio (arba vandens + sultinio kubeli), kad iki puses butu apsemta, i sultini dedu kokiu turiu svieziu darzoviu (morkyciu, sparaginiu pupeliu, pomidoru, paprikos,kalafioru ir t.t.) ir uzdengus troskinu mazdaug 20-30 min. retkarciais sultiniu palaistydama cukinijas . Valgom su tom troskintom darzovem. Galima pabarstyti krapu ar petrazoliu – kaip kuriai skaniau.

Receptą radau supermamoj (kurgi kitur surasi didžiąją dalį tau reikalingos informacijos? ). Patiko dėl to, kad atrodė sotus, kad nereikėjo vargt su orkaite, ir kad kartu gaminamas garnyras. Taigi dėl vienos nusipirktos cukinijos teko eiti į parduotuvę ir dar pirkti: faršo ir pievagrybių, paprikų, brokolių, morkų (nes sezoninių daržovių pas mane nerasta, esu miestietė ir dar retai gaminanti).
Taip atrodė paruoštas gaminti:

O taip pagamintas:

Skanus, bet ne be trūkumų Pagrindinis: viską kartu gaminant, skonis labai suvienodėja. Tiesa, aš pripyliau daugokai vandens (nes nenorėjau labai daržovių smulkinti ir atrodė jos neišsitroškins per mažam kieky), ir jis bekunkuliuodamas apsėmė cukinijas – gal neapsėmus, jų skonis būtų likęs kitoks? O gal vietoj jautienos faršo reikėjo imti kiaulieną – jos riebumas būtų persmelkęs cukinijas…